Europos automobilių sektorius vis giliau grimzta į krizę, nes vis daugiau sunkumų patiria ir automobilių gamintojai, ir dalių tiekėjai. 2025 m. prognozės rodo, kad beveik 70 proc. Europos tiekėjų tikisi išlaikyti žemą pelningumo lygį, o beveik 40 proc. tikisi dirbti ties pelningumo riba. Ekspertų nuomone, pagrindinė pramonės problemų priežastis – netinkamas Europos Sąjungos klimato politikos įgyvendinimas.
2025 m. neabejotinai bus sunkūs metai Europos automobilių pramonei. Susidurdama su didėjančia Kinijos bendrovių konkurencija ir mažėjančiu susidomėjimu elektra varomomis transporto priemonėmis, visa automobilių pramonė susiduria su sunkumais. Neseniai Europos automobilių dalių gamintojų asociacijos ir „McKinsey“ atliktos apklausos duomenimis – net 68 proc. Europos dalių ir komponentų tiekėjų prognozuoja, kad šiais metais pelningumas išliks mažas, o 38 proc. tikisi balansuoti ant ribos.
Kokia ateitis laukia Europos automobilių pramonės?
Nuo 2020 m. Senajame žemyne nebeliko 86 000 darbo vietų automobilių pramonės sektoriuje. Vien per pirmuosius šešis 2024 m. mėnesius Europos tiekėjai paskelbė apie planus panaikinti 32 000 darbo vietų – daugiau nei per sunkiausius pandemijos laikotarpius. Nuo darbo vietų mažinimo ir gamyklų uždarymo ypač smarkiai nukentėjo Vokietija. Ekspertai neabejoja, kad Europos automobilių pramonės padėtis artimiausiu metu ne tik nepagerės, bet dar labiau pablogės.
Pasak Automobilių dalių platintojų ir gamintojų asociacijos prezidento Tomaszo Bębeno, kurį cituoja agentūra PAP, viena iš tokios prastos padėties priežasčių yra neatsakingas Europos klimato politikos įgyvendinimas, dėl kurio jau sumažėjo transporto priemonių, taigi ir pirmojo surinkimo dalių, paklausa.
Gamintojai susiduria su didėjančiomis veiklos sąnaudomis ir vis sunkesnėmis derybomis su transporto priemonių gamintojais, kurie spaudžia komponentų tiekėjus mažinti savo produktų kainas ir taip prisiimti transporto priemonių gamybos sąnaudų mažinimo naštą., – atkreipia dėmesį į Tomasz Bęben.
Šiandien automobilių gamyba Europoje tampa vis mažiau pelninga. Dėl kylančių energijos kainų, didelių atlyginimų ir vis prastesnio žaliavų prieinamumo daugelio automobilių sektoriaus gamyklų ateičiai gresia arba gresia pavojus. Tarsi to būtų negana, ekspertai įspėja, kad gali kilti dar viena vadinamosios „puslaidininkių krizės“ banga, dėl kurios palyginti neseniai iš gamyklų neišvažiavo dešimtys tūkstančių automobilių. Yra daug požymių, kad Europos Sąjunga vis dar nepakankamai rūpinasi šių komponentų gamybos nepriklausomybe.
Europos Sąjunga ir automobilių pramonė. Mums gresia pavojus būti nustumtiems į šalį
Tačiau tuo problemos nesibaigia. 2025 m. automobilių pramonė susidurs su tolesniais iššūkiais dėl politinės įtampos ir didėjančios JAV ir Kinijos konkurencijos. Donaldas Trumpas neseniai paskelbė apie griežtas prekybos politikos priemones, apimančias ne tik Kiniją, bet ir Europą, o tai sukėlė ES valdžios institucijų susirūpinimą. Reaguodama į tai, Ursula von der Leyen paskelbė planą surengti strateginį dialogą dėl Europos automobilių pramonės ateities.
Derybos turėtų prasidėti sausio mėn., jose dalyvaus pagrindiniai sektoriaus atstovai, įskaitant Europos automobilių gamintojus, profesines sąjungas ir verslo organizacijas. Pasak SDCM pirmininko, Europos Komisijos iniciatyva yra paskutinė galimybė imtis veiksmų Europos automobilių sektoriui išgelbėti.
Deja, yra daug požymių, kad Europa sau patiekia, regis, lenkišką patiekalą – garstyčias po vakarienės. Europos Sąjunga gali pasigirti, kad turi geriausiai pasaulyje reguliuojamą automobilių pramonę, tik jos padėtis pasauliniame žaidime vis labiau menksta., – pabrėžia SDCM prezidentas.
Pasak Drum, nors ES klimato politikos prielaidos yra teisingos, dėl jų įgyvendinimo Europos automobilių pramonė šiandien atsidūrė itin sudėtingoje padėtyje. Europos Komisijos lankstumo ir paramos pramonei trūkumas šiuo lemiamu momentu kelia grėsmę, kad ji bus visiškai nustumta į šalį.
