Kaip pėstysis, eidamas neapšviestu keliu, gali lengviausiai užtikrinti savo saugumą? Nešiodamas atšvaitus. Tačiau JAV atlikti tyrimai rodo, kad tai, kas neabejotinai padeda žmogui būti pastebėtam vairuotojo, kartu gali susilpninti elektroninių sistemų, užkertančių kelią partrenkimams, veikimą.
Iš pradžių verta pasakyti, kad JAV agentūros IIHS išvados neturėtų atgrasyti nuo atšvaitų nešiojimo. Nereikia turėti daug patirties prie vairo, kad žinotumėte, jog pėsčiąjį su stipriais atšvaitais vairuotojas gali pastebėti iš kelis kartus didesnio atstumo nei pėsčiąjį be atšvaitų. Tačiau su elektronika yra kitaip.
IIHS duomenimis, aktyviosios sistemos, įrengtos automobiliuose, vidutiniškai 27 proc. sumažina susidūrimo su automobiliu ir pabėgimo iš jo riziką. Gerai žinoma, kad sutemus tokios sistemos veikia prasčiau. Todėl amerikiečiai nusprendė patikrinti, kokį poveikį sistemų veiksmingumui turi atšvaitus dėvintys pėstieji. Jie tikriausiai nesitikėjo tokių rezultatų.
Imtis nebuvo didelė – buvo išbandyti trys automobiliai: „Subaru Forester“, „Mazda CX-5“ ir „Honda CR-V“. Foresteris nugalėjo savo varžovus didžiule persvara, tačiau čia kalbame ne apie tai. Svarbu tai, kas buvo išbandyta. Automobilio, naudojančio artimųjų šviesų žibintus, važiavimo kelyje buvo įrengtas manekenas, važiuojantis sutemus neapšviesta arba prastai apšviesta gatve. Keturių bandymų metu jis vilkėjo tamsios spalvos drabužius, šviesios spalvos drabužius, striukę su šviesą atspindinčiomis savybėmis ir drabužius su keliomis šviesą atspindinčiomis juostelėmis.
Visiškai tamsiame kelyje „Honda“ automobilyje įdiegta sistema visiškai nereagavo, nepriklausomai nuo manekeno aprangos. „Mazda CX-5“ automobilyje sistema 53 proc. sumažino greitį, kai manekenas dėvėjo šviesą atspindinčią liemenę. Į drabužius su šviesą atspindinčiomis juostomis sistema visiškai nereagavo, nors tomis pačiomis sąlygomis prieš tamsiais drabužiais vilkintį manekeną ji sulėtino 30 proc., o prieš baltais drabužiais vilkintį manekeną – 38 proc. Prieš kiekvieną manekeną „Forester“ visiškai stabdė.
Atliekant bandymą, kai kelio apšvietimo lygis buvo 10 liuksų (tai maždaug tiek šviesos, kiek 1 m atstumu suteikia viena žvakė), „Honda CR-V“ visu greičiu rėžėsi į manekenus su šviesą atspindinčia striuke ir drabužiais su šviesą atspindinčiomis juostomis. Tuo pat metu jis sulėtėjo 9 proc. prieš tamsiais drabužiais apsirengusį manekeną ir 95 proc. prieš šviesiais drabužiais apsirengusį manekeną. Priešingai, CX-5 sulėtėjo 58 proc. priešais manekeną su šviesą atspindinčia striuke ir visu greičiu rėžėsi į manekeną su šviesą atspindinčiomis juostomis.
20 liuksų apšviestame kelyje „Honda CR-V“ ir vėl nesureagavo į atšvaitus dėvinčius manekenus. Mazda 62 proc. sulėtino greitį prieš manekeną su šviesą atspindinčia striuke, tačiau nesugebėjo stabdyti prieš manekeną su šviesą atspindinčiomis juostomis. Automobilis „Forester“ bandymus išlaikė vienbalsiai.
IIHS rezultatai rodo, kad vairuotojui būdingą šviesą atspindinčių juostų judesį, iš tolo atpažįstamą kaip tamsoje pasislėpusio žmogaus, elektronika gali traktuoti kaip nereikšmingą signalą. Tai nereiškia, kad atšvaitų reikėtų atsisakyti. Tačiau vairuotojai sutemus turi žinoti, kad jie negali tikėtis pernelyg didelės saugos sistemų pagalbos. Kita vertus, jas projektuojantys inžinieriai turi daug ką apgalvoti.
