Automobilių bendrovių požiūriu, iš visko galima uždirbti pinigų. Taip pat ir iš prie interneto prijungtų automobilių surinktų duomenų. O tokių automobilių keliuose yra daug. Taip pat Lietuvoje. Problema ta, kad daugelis vairuotojų gali daug prarasti prekiaujant jų duomenimis. Užsienio žiniasklaida praneša apie šokiruojantį skandalą.
Apie 0,47 euro centų. Būtent tiek JAV buvo įvertinta informacija apie vieno korėjiečių prekės ženklo „Hyundai“ automobilio vairavimo stilių ir naudojimo istoriją. „Honda“ atveju – vos 0,23 euro centų. Tiek nedaug, kad gautumėte vertingos informacijos ir užsidirbtumėte pinigų iš daug brangesnių draudimo polisų. Pasirodo, automobilių gamintojams, brokeriams, taip pat draudimo pramonei tai nėra blogas sandoris. „Hyundai“ į kišenę įsidėjo daugiau nei 1 mln. dolerių už duomenis, gautus iš maždaug 1,7 mln. automobilių, važinėjančių JAV keliais. Kita vertus, „Honda“ nustatė daug mažesnę kainą. Ji gavo beveik 26 000 JAV dolerių už informaciją iš 97 000 transporto priemonių. General Motors atveju įkainis nebuvo nustatytas. Tačiau buvo parduotas daugiau kaip 8 mln. automobilių duomenų paketas. Gana daug, ar ne?
Kokia informacija prekiavo automobilių gamintojai JAV rinkoje? Pirmiausia tai pagrindiniai duomenys, kuriuos važiuojant renka įmontuota elektronika. Kitaip tariant, informacijos apie vairuotojo vairavimo stilių paketas. O tai skrupulingai skaičiuoja visus staigius pagreitėjimus ir stabdymus (įskaitant sunkiausius, kai įjungiami avariniai žibintai). Taip pat atsižvelgiama į greičio viršijimą ar vairavimo trukmę. Visa tai pakanka įvertinti, ar vairuotojas nusipelno pasinaudoti palankesnėmis draudimo sutarties sąlygomis, ar jis bus priskirtas didesnės rizikos grupei.
Automakers Sold Drivers' Data for a Shockingly Low Amount of Money https://t.co/K9OS7XZJiZ
— Car and Driver (@CARandDRIVER) August 1, 2024
Išspausti kelis centus
Automobilių gamintojų, duomenų brokerių ir draudimo sektoriaus sandoriai sudomino du JAV senatorius. Natūralu, kad jie sukėlė aliarmą ir nesigailėjo savo karštų žodžių prieš bendroves. Taigi netrūko įspėjimų neparduoti amerikiečių duomenų be jų sutikimo ar kaltinimų godumu siekiant pelno ir papildomų centų išspaudimu parduodant dešimtis tūkstančių dolerių kainuojančius automobilius. Gera pradžia kivirčui ir teisinei kovai.
„Hyundai“ atsakė į kaltinimus nurodydama senatorių pareiškimuose esančias klaidas. Korėjiečiai pabrėžė, kad dalijantis duomenimis reikia aiškaus naujo automobilio pirkėjo sutikimo ir sutikimo su sąlygomis, kai aktyvuojamas „BlueLink“ paketas ir automobilio interneto ryšys. Sunku su tuo nesutikti. Tačiau lieka atviras klausimas, kas turi laiko ir noro skaityti painias taisykles. Dažniausiai klientas paspaudžia „OK“, nesuprasdamas, ką pasirašo, kai savo transporto priemonėje aktyvuoja interneto ryšio paslaugą.
Priešingai nei atrodo, koncerno elgesys nėra itin smerktinas, jei buvo laikomasi visų oficialių leidimų. Žinoma, galima piktintis, kad kuriamos painios taisyklės, kurios atgraso potencialius automobilių pirkėjus. Žinoma, lengviau spausti mygtuką ir sutikti su reikalavimais, nei juos perskaityti.
Precedentas? Tikrai ne!
Duomenų pardavimas JAV rinkoje nėra precedentas. Panaši praktika vykdoma ir mūsų žemyne (garsiausią duomenų pardavimą vykdė „TomTom“, kuri policijai teikė anoniminius duomenis apie tai, kur vairuotojai viršija leistiną greitį). Pavyzdžiui, tokiose šalyse kaip Jungtinė Karalystė ir Italija gana populiarios draudimo sutartys su vadinamaisiais dinaminiais tarifais. Kitaip tariant, vairuotojai sutinka, kad jų vairavimo stilius būtų nuolat stebimas, siekiant sutaupyti pinigų už draudimo polisą. Tie, kurie vairuoja ramiai ir be avarijų, turi didelę tikimybę gauti nuolaidų. Bent jau teoriškai. Praktikoje tai būna įvairiai.
Žinoma, sunku nepaminėti ir kitos medalio pusės. Tai visų pirma vairuotojų stebėjimo klaidos. Ne paslaptis, kad šiuolaikinės kelio ženklų ir greičio apribojimų atpažinimo sistemos neveikia taip gerai, kaip turėtų. O tai kai kuriuose sprendimuose reiškia daugybę klaidų vertinant teisingai vairuojantį vairuotoją. Pavyzdys? Vairuotojas važiuoja leistinu greičiu tam tikrame kelio ruože, kuriame, remiantis automobilyje įmontuotoje navigacijos sistemoje saugomais duomenimis, reikėtų važiuoti lėčiau. Ir taip gali nutikti, kad net ramiausi vairuotojai reguliariai virsta KET pažeidėjais. O kaip tai atsispindės draudiko duomenų bazėje? Lengva nuspėti.
