Daugelį potencialių elektromobilių savininkų atbaido nerimas dėl ridos, tačiau nemažai jų nerimauja ir dėl saugumo. Nesunku suprasti, kad šios mašinos, varomos itin degių akumuliatorių ir turinčios aukštos įtampos elektros sistemas, gali kelti nerimą. Tačiau iš tikrųjų elektriniai automobiliai yra tokie pat saugūs kaip ir visi kiti, nes juose įdiegta daugybė patogių funkcijų, skirtų apsaugoti keleivius ir kitus eismo dalyvius. Pateikiame išsamų elektromobilių saugos vadovą.
Ar elektromobiliai yra saugūs avarijos atveju?
Pirmiausia svarbu nepamiršti, kad visi elektriniai automobiliai gaminami laikantis tokių pat griežtų projektavimo ir gamybos taisyklių, kaip ir benzininiai bei dyzeliniai automobiliai. Iš esmės, jie pereina tą patį kruopščiai atliekamą procesą, daug laiko skiriama tam, kad šios mašinos būtų kuo saugesnės. Dauguma gamintojų, norėdami pabrėžti sunkų darbą, savo siūlomus elektromobilius vertina Euro NCAP, ir beveik visų jų rezultatai yra tokie pat geri, kaip ir panašaus dydžio bei komplektacijos vidaus degimo modelių.
Tvirtos konstrukcijos, plačios gniuždymo zonos ir daugybė oro pagalvių užtikrina, kad avarijos atveju keleiviai būtų kuo geriau apsaugoti. Tiesą sakant, dėl papildomos akumuliatorių blokų masės ir būtinybės sugerti didesnę susidūrimo metu susidarančią energiją, galima teigti, kad elektromobilių konstruktoriai turi dar labiau pasistengti, kad pasiektų išskirtinį atsparumą susidūrimams.
Tačiau viena iš susirūpinimą keliančių sričių yra gaisras. Prieš kelerius metus daugybė garsių EV avarijų, per kurias sudegė automobiliai, sukėlė naujų automobilių pirkėjų nerimą. Dabar galima manyti, kad gaisras labiau tikėtinas vidaus degimo automobilyje, ypač varomame tokia degia medžiaga kaip benzinas, tačiau iš tikrųjų elektromobilyje lygiai taip pat tikėtina, kad po susidūrimo kils gaisras.
Jei nutiktų blogiausia, didžiausia galima problema, susijusi su ličio jonų akumuliatoriumi, yra vadinamoji terminio pabėgimo problema. Iš esmės, jei vienas iš elementų pažeidžiamas ir trumpai sujungiamas, yra tikimybė, kad viduje esantis degus elektrolitas gali užsiliepsnoti ir, sunaudodamas visą sukauptą energiją, vis labiau įkaisti, degdamas daugiau nei 1000 laipsnių pagal Celsijų. Jei padidėjęs karštis pažeidžia gretimus elementus, gali kilti grandininė reakcija, kai šimtai ar tūkstančiai elementų taip pat pradeda degti, sukeldami vis didesnį gaisrą, kurio užgesinti gali būti neįmanoma – reikia laukti, kol jis iš esmės „sudegs“ savaime.
Nors tai skamba bauginančiai, iš tikrųjų tai labai mažai tikėtina, nes naujausios kartos elektriniai automobiliai sukurti taip, kad tokios situacijos būtų išvengta. Pirmiausia, akumuliatorius yra labai gerai apsaugotas nuo susidūrimų – jis sumontuotas kuo žemiau automobilyje ir kuo toliau nuo galimų smūgių vietų. Pavyzdžiui, „Polestar“ sukūrė net dvi deformuojamas aliuminio konstrukcijas iš abiejų neseniai pristatyto 2 modelio priekinės pertvaros pusių. Jos vadinamos SPOC (angl. severe partial offset crash) blokais, kurie neleidžia priekiniams ratams priekinio susidūrimo metu atsitrenkti į akumuliatorių.
Atskiros ląstelės yra apsuptos pažangių fazės keitimo medžiagų, kurios padeda absorbuoti šilumą ir sumažina riziką, kad šalia esančios ląstelės perkais.
Dėl tokios aukštos įtampos elektros sistemų elektromobiliams taip pat reikia specialių priemonių, kad įvykus avarijai keleiviai ir avarinės tarnybos nepatirtų elektros smūgio. Daugelyje elektromobilių veikia 400 voltų įtampa, o „Porsche“ pirmoji pristatė 800 voltų įrenginį. Esant tokiai įtampai, bet koks kontaktas su pažeistu kabeliu gali būti pavojingas gyvybei.
Laimei, elektromobiliai turi saugos sistemas, kurios avarijos atveju automatiškai atjungia akumuliatorių. Kai įvairūs automobilio jutikliai nustato, kad įvyko susidūrimas, suveikia specialūs piro saugikliai, kurie nutraukia aukštos įtampos kabelius ir iš esmės atjungia visą energiją. Vokietijos automobilių gamybos specialistas „Bosch“ taip pat sukūrė sistemą, kuri, suveikus oro pagalvei, į kabelį įremia nedidelį pleištą.
Elektromobilių triukšmo skleidėjas
Žinoma, saugumu susirūpinę ne tik elektromobilių keleiviai – nerimą kelia ir daugybei pėsčiųjų bei dviratininkų. Visiems mums liepiama sustoti, pažiūrėti ir įsiklausyti, kai einame per gatvę, o pastarąjį veiksmą sunkiausia atlikti beveik tyliai važiuojant elektromobiliais. Tai ypač aktualu miestuose, kur greitis nėra toks didelis, kad įprastas padangų riaumojimas būtų išraiškingas. Tiesą sakant, 2015 m. atlikto tyrimo duomenimis, tikimybė, kad elektromobiliai pateks į eismo įvykius su pėsčiaisiais, yra 40 % didesnė.
Tačiau nuo 2019 m. liepos 1 d. įsigaliojo teisinis reikalavimas visose naujose elektrinėse transporto priemonėse įrengti elektroninį triukšmo skleidėją. Dauguma automobilių turi du prietaisus, paprastai montuojamus už priekinio ir galinio bamperio, kurie skleidžia panašaus dažnio garsą kaip panašiu greičiu važiuojantis vidaus degimo variklis. Tai ypač pastebima parkuojantis, automobiliui manevruojant skleidžiamas silpnas ūžesys.
Ar galima įkrauti elektromobilį per lietų?
Tai pakankamai prasmingas klausimas. Juk mums visada sakoma, kad vanduo ir elektra nesimaišo, todėl natūralu, kad jungtis prie aukštos įtampos elektros sistemos lyjant lietui yra nelaimės receptas. Laimei, tikrovė toli gražu nėra tokia šokiruojanti.
Pirmiausia, elektros įkrovimo kištukas ir automobilio lizdas yra kruopščiai suprojektuoti taip, kad į juos labai mažai patektų vandens ar purvo dalelių, o pačios įkrovimo stotelės yra apsaugotos nuo atmosferos poveikio. Dar svarbiau, kad tiek įkrovikliai, tiek automobilyje sumontuotos sistemos yra labai sudėtingos – elektra į automobilį nepatenka tol, kol neatliekami tam tikri patikrinimai, įskaitant ir tai, ar kurioje nors jungtyje nėra vandens. Trumpai tariant, galite drąsiai jungtis prie elektros tinklo nepriklausomai nuo oro sąlygų.