Perėjimas prie elektrinių transporto priemonių iki šiol buvo vienas iš svarbiausių perėjimo prie naujos energetikos sistemos aspektų – ir ne veltui.
Transporto ir aplinkosaugos agentūros duomenys rodo, kad 2019 m. vien tik lengvieji automobiliai ir furgonai išmetė 16 proc. visų ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Vidaus transporto priemonės sudarė 72 proc. viso ES kelių transporto išmetamo ŠESD kiekio.
Jau kurį laiką aišku, kad kažkas turi keistis. Negalime toliau važinėti benzininėmis ir dyzelinėmis transporto priemonėmis, kurios mūsų Žemę nualins iki pamatų.
Kas yra iš tinklo įkraunami hibridiniai automobiliai?
Įkraunami hibridiniai automobiliai jau daugiau nei dešimtmetį yra plačiai paplitęs pasirinkimas. Juose benzino bakai sujungti su elektros akumuliatoriais, kurie yra didesni nei įprastuose hibridiniuose automobiliuose, todėl juos reikia įkrauti iš išorinio energijos šaltinio.
Galima sakyti, kad dabar elektromobiliai populiarumu juos lenkia. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje baterijų ir hibridiniai elektromobiliai dabar sudaro daugiau nei pusę visų parduodamų naujų automobilių, o visiškai elektrinių automobilių pardavimai per pastaruosius metus išaugo 70 proc.
Nepaisant to, vis dar yra daug klaidingos informacijos ir gandų apie geriausius ekologiškus variantus.
Daugelis teigia, kad hibridiniai elektromobiliai (angl. plug-in hybrid electric vehicles, PHEV) yra puikus žingsnis į elektromobilių pasaulį. Tačiau jie taip pat gali būti susiję su daugybe klaidinančių teiginių apie jų ekologiškumą.
Grynosios elektrinės transporto priemonės taip pat turi savų kliūčių. Nerimas dėl ridos, kaina ir ribota įkrovimo infrastruktūra – tai tik kelios kliūtys, dėl kurių žmonės susimąsto.
Taigi, jei dvejojate tarp modelių, štai ką turite žinoti.
Ar atėjo laikas hibridinėms transporto priemonėms sustoti?
Hibridiniai automobiliai, kurie laikomi tarpine stotele į elektrinį vairavimą, nuo seno turi ekologiškų transporto priemonių reputaciją. Visi žinome, kad jie vis tiek išmeta išmetamųjų dujų, tačiau jie taip pat turi elektrinį variklį, kuris turėtų padėti įveikti trumpesnes keliones.
Nepaisant to, „Greenpeace UK“ taip toli nuėjo, kad hibridines transporto priemones pavadino „automobilių pramonės vilku avies kailyje“.
Po šių teiginių oficialūs bandymai patvirtina, kad įkraunamų hibridinių transporto priemonių išmetamų teršalų kiekis yra daug didesnis, nei teigia gamintojai. Atlikus bandymus su kai kuriais geriausiai Europoje parduodamais hibridiniais automobiliais, įskaitant BMW X5 ir „Volvo XC60“, paaiškėjo, kad hibridiniai automobiliai iš tikrųjų gali išmesti iki 89 proc. daugiau CO2, nei nurodyta pirminiuose pranešimuose.
Hibridiniai automobiliai gali išmesti iki 89 proc. daugiau CO2, nei nurodyta pirminėje ataskaitoje.
Tai rodo, kad hibridiniai automobiliai pagal išmetamųjų teršalų kiekį iš tikrųjų yra daug artimesni benzininiams ir dyzeliniams automobiliams. Taip yra daugiausia dėl to, kad hibridinių automobilių elektrinio važiavimo nuotolis yra labai ribotas. Net kai kurie naujausi rinkoje esantys modeliai, prieš įsijungiant benzininiam ar dyzeliniam varikliui, gali nuvažiuoti tik iki 100 km naudodami elektros variklį.
Pasaulyje kilo diskusijos, kada turėtų būti nutrauktas hibridinių iš tinklo įkraunamų transporto priemonių pardavimas. Liepos mėnesį ES Parlamentas pritarė ES draudimui nuo 2035 m. pardavinėti naujas iš tinklo įkraunamas hibridines transporto priemones. Jungtinė Karalystė taip pat paankstino draudimą naudoti hibridinius automobilius nuo 2040 m. iki šių metų.
Kodėl elektriniai automobiliai yra brangesni už hibridinius?
Vienas iš didžiausių veiksnių, atgrasančių nuo grynai elektrinės transporto priemonės pirkimo, neabejotinai yra didelė kaina. Paprastai visiškai elektriniai automobiliai kainuoja brangiau nei jų benzininiai, dyzeliniai ar hibridiniai modeliai. Palyginimui: „Hyundai Ioniq Hybrid“ pradinė kaina yra 28 389 EUR, o visiškai elektrinio „Hyundai Ioniq 5“ kaina yra gerokai didesnė – 45 832 EUR.
Taip yra daugiausia dėl to, kad jų gaminama mažiau ir juose įdiegtos pažangesnės technologijos. Be to, kad apskritai padidėjo pragyvenimo išlaidos, žmonės vis dar atsigauna po finansinių nuostolių, patirtų dėl pandemijos. Atsižvelgiant į tai, nenuostabu, kad vartotojai sunkiai randa lėšų persėsti į visiškai elektrinę transporto priemonę.
Jei žmonės ir gali sau leisti įsigyti grynai elektrinę transporto priemonę, jie dažnai baiminasi, kad jiems gali kilti nerimas dėl ridos ir trūksta pagalbinės infrastruktūros. Nors vyriausybės žada skirti milijonus, kad būtų plečiamos ir tobulinamos pakeliui esančios įkrovimo vietos, dar reikia nueiti ilgą kelią. Kalbant apie nerimą dėl ridos, tai tikrai vis dar yra aktualus rūpestis.
Vis dėlto šiuo metu Europos rinkoje yra daug visiškai elektrinių modelių, kurie nesunkiai nuvažiuoja daugiau kaip 200 km, kol juos reikia įkrauti. Be to, nuolat tobulėjant elektromobilių technologijoms, elektromobilių rida tik didės.
Ar elektra varomi automobiliai yra naudingesni aplinkai?
Didžiausias privalumas perkant tik elektra varomą transporto priemonę yra nulinės taršos standartas. Viso pasaulio šalys pradeda drausti naujų benzininių ir dyzelinių transporto priemonių pardavimą, o pirmoji jau po dvejų metų tai pradės daryti Norvegija. Likusi Europos dalis seka jų pavyzdžiu: Vokietija, Švedija ir Jungtinė Karalystė šį draudimą įgyvendins nuo 2030 m.
Elektromobilių prekyvietės Electrifying.com generalinė direktorė Ginny Buckley sako, kad 100 proc. elektra varomos transporto priemonės yra daug tvaresnis pirkinys vairuotojams – tiek aplinkosauginiu, tiek ekonominiu požiūriu ilgalaikėje perspektyvoje.
Tai rodo augantis naujų grynai elektrinių transporto priemonių pardavimas Jungtinėje Karalystėje. Buckley priduria, kad „kas penktas birželį užregistruotas automobilis buvo su kištukiniu lizdu, tačiau įkraunamų hibridinių automobilių skaičius smarkiai sumažėjo – jie užėmė tik 5,5 proc. rinkos, palyginti su visiškai elektra varomais automobiliais, kurių dalis sudarė 16,1 proc.“.
Ar verta pirkti hibridinį automobilį, ar verčiau pereiti prie grynai elektrinio automobilio?
Šiuo metu hibridiniai automobiliai su kištukiniu maitinimu turi ką pasiūlyti pasauliui, tačiau tai nėra mūsų transporto permainų istorijos pabaiga. Vairuojant hibridinę transporto priemonę, palyginti su visiškai elektra varomu automobiliu, daromas akivaizdus poveikis aplinkai.
Bent jau kol kas atrodo, kad hibridinius automobilius bus galima įsigyti naujus dar maždaug 12 metų. Tai ilgas laikas, ir, ko gero, pakankamai ilgas laikas, kad vairuotojai galėtų atgauti iš transporto priemonės savo pinigus. Išmesti puikiai veikiantį hibridinį automobilį ir įsigyti naują blizgantį elektromobilį tikrai nėra tvarus pasirinkimas.
Nuolat augant pragyvenimo išlaidoms, bet kurios transporto priemonės kaina greičiausiai bus pagrindinis veiksnys, lemiantis vartotojų apsisprendimą rinktis kitą transporto priemonę. Kadangi šiuo metu grynai elektrinės transporto priemonės yra labai brangios, jos dažnai yra gerokai neįperkamos visuomenei.
Nors elektromobilių privalumai yra maži eksploataciniai kaštai ir tvarumas, mažai tikėtina, kad jų įsigyjama daugiau, kol pardavimo kainos nesumažės.
