Elektromobiliai padaro dvigubai daugiau žalos keliuose nei vidaus degimo modeliai, praneša „Daily Telegraph“. Jei norime, kad elektra varomi automobiliai taptų automobilių ateitimi, būtina turėti … tvirtesnę kelio dangą. Artimiausiu metu tikimasi, kad elektromobilių savininkams bus įvestas specialus kelių mokestis, kurį jau įvedė Islandija.
Dėl sunkių traukos baterijų elektromobiliai tiesiog daug sveria. Iš tiesų, net tokio mažo „Peugeot e-208“ savasis svoris yra 1455 kg. Palyginimui, ant svarstyklių padėtas pagrindinis šio automobilio vidaus degimo varianto svoris būtų 1033 kg.
Jungtinės Karalystės dienraščio „Daily Telegraph“ duomenimis, vidutinis elektrinis automobilis apkrauna kelius 2,24 karto daugiau nei jo benzininis analogas ir 1,95 karto daugiau nei vidutinis dyzelinis lengvasis automobilis.
Didesnės nei 2 t sveriančios elektrinės transporto priemonės daro didžiausią žalą keliams. Jų kelių apkrova yra vidutiniškai 2,32 karto didesnė. Juose judantys elektromobiliai sukelia didesnį įtempimą, kuris prisideda prie smulkių asfalto įtrūkimų atsiradimo. Laiku jų nesutvarkius, jie gali padidėti ir galiausiai padaryti dar didesnę žalą dangai.
Lidso universiteto tyrimas
Dienraštis „The Daily Telegraph“ cituoja Lidso universiteto komandos atliktą tyrimą. Jame buvo apskaičiuotas 15 populiarių įvairių dydžių dabartinių modelių automobilių svoris. Tarp jų buvo lengviausi automobiliai, tokie kaip „Mini Cooper SE“, modeliai, kurių bendroji masė viršija 1 500 kg, pavyzdžiui, „Ford Focus Electric“, ir didesni elektriniai krosoveriai – „Jaguar I-Pace“ ir „Audi Q8 e-tron quattro“.
Mokslininkai nustatė, kad elektromobiliai yra vidutiniškai 312 kg sunkesni už panašius vidaus degimo varikliu varomus modelius. Be to, kai kurių traukos baterijų svoris viršija 500 kg.
Pasak dienraščio „Daily Telegraph“, dėl sunkiasvorės elektros energijos gali greičiau suprastėti ypač kaimo ir gyvenviečių keliai. Skirtingai nei greitkeliai arba automagistralės, kurie yra skirti sunkiajam transportui, jie negali atlaikyti tokių pat didelių apkrovų.
„Betoniniai keliai pasižymi tvirtesne danga, užtikrinančia geresnį ilgalaikį patvarumą nei asfaltas ir minimalius priežiūros reikalavimus“, – sako Džo Kvirkas, infrastruktūros pramonės asociacijos „Britpave“ prezidentas.
Beje, jis taip pat užsimena, kad ateityje betoniniai keliai galėtų būti naudojami… įkrauti elektromobilius naudojant juose įmontuotas magnetines rites.
„Ilgalaikis betono tvirtumas ir parametrai leidžia jį idealiai pritaikyti tokiam sprendimui. Taip yra todėl, kad jo nereikia reguliariai prižiūrėti, o karštą vasarą jis, kitaip nei asfalto keliai, neišsilydo. Tirpstanti kelio danga gali pasislinkti ir pažeisti į ją įmontuotas rites“, – aiškina Kvirkė.
Islandijos mokesčių sprendimas
Lietuvos vidaus degimo automobilių savininkai prisideda prie kelių remonto, mokėdami mokesčius, įtrauktus į degalų kainas, o elektra varomų automobilių savininkai už jų naudojimą nemoka. Tačiau galimi ir kiti sprendimai. Šių metų pradžioje Islandija įvedė specialų kelių mokestį.
Nuo sausio 1 d. šiuo mokesčiu apmokestinami elektromobilių, vandenilinių transporto priemonių, taip pat iš tinklo įkraunamų hibridinių transporto priemonių naudotojai. Tokių transporto priemonių savininkai iki sausio 20 d. turėjo užregistruoti esamą savo automobilių ridą, kitaip jiems grėsė 20 000 Islandijos kronų (maždaug 590 zlotų) bauda.
Naujasis mokestis apskaičiuojamas pagal vidutinį per dieną nuvažiuotų kilometrų skaičių, padaugintą iš mėnesio dienų skaičiaus. Jis nėra pigus, nes, pavyzdžiui, per metus nuvažiavęs 20 000 km, elektromobilio savininkas sumokės daugiau kaip 811 eurų.
Vyrauja nuomonė, kad tik laiko klausimas, kada ir kitos Europos šalys įves panašius mokesčius.
