Pasak analitinės bendrovės „Dataforce“ ataskaitos, automobilių gamintojai, norėdami pasiekti 2025 m. Europos Sąjungos CO2 išmetimo tikslus, turės smarkiai padidinti visiškai elektrinių ir hibridinių automobilių pardavimus, nepaisant „rinkos skepticizmo“ elektromobilių atžvilgiu.
2025 m. ES parduodamų naujų automobilių parko vidurkis bus 93,6 g CO2/km, palyginti su 2021 m. įsigaliojusia 116 g/km riba.
Kiekvienas automobilių gamintojas turi savo tikslą, pagrįstą vidutine savo automobilių parko mase, o tai reiškia, kad tokie prekių ženklai kaip „Mercedes-Benz“ ir BMW, parduodantys didelius visureigius, turi didesnius tikslus nei prekių ženklai, parduodantys daugiausia mažesnius automobilius su mažesniais varikliais ir mažesniu išmetamo CO2 kiekiu, pavyzdžiui, „Dacia“ ar „Citroen“.
ES skirs baudas prekių ženklams, kurie nepasieks užsibrėžto tikslo, – po 95 eurus už kiekvieną gramą viršijančią normą. Automobilių gamintojai už 2021 m. tikslų nepasiekimą iš viso sumokėjo 550 mln. eurų, nors beveik visos markės savo tikslus pasiekė laiku, teigė „Dataforce“.
Iš didžiųjų Europos automobilių pramonės grupių tik „Geely“ ir „Tesla“ jau dabar nesiekia savo 2025 m. tikslų. „Tesla“ nesunkiai įgyvendina savo tikslą, nes parduoda tik nulinės taršos visiškai elektrinius automobilius, o „Geely“ padeda „Volvo“ prekės ženklas, kuriuo parduodama daug visiškai elektrinių modelių.
„Toyota“, parduodanti nedaug visiškai elektrinių automobilių, bet daug mažai taršių visiškai hibridinių automobilių, yra arčiausiai savo 2025 m. tikslo. „Ford“ ir „Volkswagen Group“ susiduria su didžiausiu atotrūkiu, teigia ‚Dataforce‘ (žr. diagramą toliau).
Šių metų pradžioje „VW Group“ generalinis direktorius Oliveris Blume sakė, kad ES turėtų pakoreguoti CO2 tikslus, nes nulinės taršos visiškai elektrinių automobilių pardavimai sulėtėjo. Jis taip pat sakė, kad VW galėtų prisijungti prie išmetamųjų teršalų fondo kartu su efektyvesniu automobilių gamintoju ir taip sumažinti savo automobilių parko išmetamųjų teršalų kiekį.
BMW generalinis direktorius Oliveris Zipse taip pat paragino peržiūrėti tikslus, o „Renault Group“ generalinis direktorius Luca de Meo atviru laišku kreipėsi į reguliavimo institucijas.
Remiantis Europos Komisijos dokumentais, kuriuos rugpjūčio 21 d. peržiūrėjo „Automotive News Europe“, 2025 m. dar nebuvo paskelbta apie jokius naujus svarbius automobilių gamintojų jungtinės veiklos susitarimus.
Greičiausias būdas užtikrinti atitiktį reikalavimams būtų padidinti visiškai elektra varomų automobilių pardavimus, tačiau šiais metais elektromobilių rinka gerokai atvėso, nes didžiosiose rinkose, ypač Vokietijoje, panaikintos lengvatos, o vartotojai nesutinka mokėti didesnių kainų už elektra varomus automobilius.
„Dataforce“ rugpjūčio 21 d. ataskaitoje teigiama, kad pirmąjį šių metų pusmetį BEV rinkos dalis Europoje sumažėjo iki 13,3 proc., palyginti su 13,8 proc. tuo pačiu 2023 m. laikotarpiu.
Automobilių gamintojai taip pat ruošiasi šiems tikslams, didindami visiškai hibridinių automobilių pardavimus ir toliau populiarindami PHEV automobilius, kurie šiemet išlaikė didžiąją rinkos dalį, nors ir laikomi brangiai kainuojančia pereinamąja technologija.
Pirmąjį šių metų pusmetį visa Europos rinka išaugo 4,3 proc. (arba 234 000 pardavimų), iš kurių pusę sudarė visiškai hibridiniai automobiliai, teigia „Dataforce“.
„BEV ir PHEV turi didžiausią mažinimo potencialą, tačiau subsidijų mažinimas sutrukdė jų patekimą į masinę rinką“, – teigiama „Dataforce“ ataskaitoje.
Tikimasi, kad PHEV pardavimai smarkiai sumažės, ypač dėl to, kad ES skatina atidžiau tikrinti naudingumo koeficientą, t. y. kiek laiko iš tinklo įkraunamas hibridinis automobilis veikia visiškai elektriniu režimu. Atliekant realią stebėseną transporto priemonėje nustatyta, kad PHEV degimo variklis veikia daug dažniau, nei numatyta išmetamųjų teršalų sertifikavimo bandymuose.
Balandžio mėn. aplinkosaugos teisių gynimo grupės „Transportas ir aplinka“ atlikta analizė parodė, kad, remiantis 2023 m. pardavimų struktūra, automobilių gamintojams reikėtų padidinti elektromobilių rinkos dalį iki 24 proc.; padidėjus hibridinių transporto priemonių pardavimams, šis rodiklis galėtų sumažėti iki maždaug 18 proc., teigė „Transportas ir aplinka“.
„Dataforce“ teigė, kad automobilių gamintojui, kurio portfelyje nėra visiškai hibridinių automobilių, reikėtų parduoti 37 proc. BEV ir PHEV; tačiau automobilių gamintojas, parduodantis 55 proc. visiškai hibridinių automobilių, šį skaičių galėtų sumažinti iki 23 proc.
Automobilių gamintojai gali ne tik keisti savo siūlomų jėgainių tipą (pavyzdžiui, išimti iš rinkos daug teršalų išmetančius automobilius), bet ir sumažinti elektromobilių pradinę kainą naudodami nebrangią LFP akumuliatorių technologiją ir didindami gamybos apimtis. Šią užduotį apsunkino ES papildomi tarifai Kinijoje pagamintiems elektromobiliams, tačiau šiais metais pradedama gaminti daug Europoje pagamintų elektromobilių, kurių bazinė kaina ne didesnė kaip 25 000 eurų, įskaitant „Renault 5“ ir „Citroen E-C3“.
Tai turės įtakos vidaus degimo varikliu varomų automobilių kainai, ataskaitoje teigė „Dataforce“ analitikas Benjaminas Kibiesas. „Automobilių pirkėjai turi pasiruošti benzininių ir dyzelinių automobilių kainų kilimui, o BEV automobiliai taps prieinamesni, kai bus pristatyti nauji modeliai“, – sakė jis.
