Paprastai negalvojame apie absoliučiai kiekvieno automobilyje esančio daikto geidžiamumą. Tačiau mane ypač sudomino viena padangų savybė. Atpažinau jos paskirtį.
Dabar buvo automobilių padangų keitimo sezonas ir aš pats ėmiausi šio darbo ir pradėjau domėtis, kodėl ant mano padangų yra mažų plaukelių. Ar tai kažkas praktiško, turinčio konkrečią paskirtį? Ar jie turi įtakos padangos naudojimui? Ką gi, nusprendžiau rasti atsakymą ir juo pasidalysiu su jumis.
Iš kur ant naujų padangų atsiranda plaukeliai? Ar jie turi kokią nors naudą?
Kaip sakoma, niekas nevyksta be priežasties, taip pat ir padangų gamintojai ne šiaip sau deda plaukus ant padangų. Be abejo, kiekvienas yra kada nors pastebėjęs juos savo transporto priemonėse, nes jie taip pat atsiranda ir ant dviračių padangų. Paprastai jie atsiranda ant naujų įrenginių ir laikui bėgant dėl naudojimo nusitrina. Tačiau ar jie turi kokią nors naudą?
Pasirodo, kad nebūtinai. Šie plaukeliai yra šalutinis padangų gamybos poveikis. Jie susidaro vulkanizavimo metu ir veikia kaip kanalai, kuriais išleidžiamas oras iš matricos. Tai neleidžia susidaryti oro burbuliukams tarp gumos ir suformuotos padangos. Tuomet gumos fragmentai išsiskiria ir suformuoja kažką panašaus į plauką.
Ar reikėtų pašalinti padangų plaukus?
Sužinojęs, kas yra padangų plaukeliai ir kaip jie susidaro, pradėjau domėtis, ar juos reikėtų šalinti ir kodėl gamintojai to nedaro. Na, šie maži kanalai nekelia jokio pavojaus ir netrukdo kasdieniam padangos naudojimui. Todėl įmonės nesivargina jų šalinti, o tai tikriausiai sukeltų papildomų išlaidų.
Be to, laikui bėgant plaukeliai patys pasišalins, kaip? Jie nusitrina važiuojant. Kai kurie automobilių ir motociklų vairuotojai tai netgi laiko pasididžiavimu. Būtent, tai yra daugybės kelyje praleistų valandų ženklas. Motociklininkai pagal nusidėvėjusius plaukus netgi gali nustatyti motociklininko tipą. Jei jų trūksta padangos viduryje, vadinasi, motociklininkas nesiima staigių posūkių. Kita vertus, nusidėvėję plaukeliai šonuose byloja apie stiprų motociklo „užlenkimą“ sukant.
