Šiame straipsnyje paaiškinsime kodėl dyzelinis variklis savaime „užsigazuoja“, patarsime kaip to išvengti ir kaip sustabdyti.
Dyzelinių variklių supratimas
Dyzelinas gaminamas distiliuojant žalią arba kitą naftą ir automatiškai užsidega esant dideliam slėgiui kompresiniuose varikliuose. Dyzelinis variklis gali „užsigazuoti“, nes tokiomis sąlygomis gali užsidegti ir variklio alyva, tačiau kas tiksliai yra dyzelinio variklio „užsigazavimas“ arba dar kitaip vadinamas „raznosas“? Dyzelinio variklio sukimo momentą lemia įpurškimo sistemos tiekiami degalai, o paprastai jis veikia labai liesai, kai yra perteklinis oro mišinys, ir tai yra viena iš dyzelinių variklių degalų naudojimo efektyvumo priežasčių.
Dėl aukštos dyzelino degimo temperatūros degimui nereikia uždegimo žvakės, o tai yra raktas į dyzelinių variklių supratimą – ir kas lemia, kad dyzelinis variklis „užsigazuoja“.
Kas yra dyzelinio variklio „raznosas“?
„Užsigazavęs“ dyzelinis variklis didina greitį ir viršija savo raudonąją ribą (angl. redline), įsiurbdamas papildomų degalų arba didelės koncentracijos degalų garų iš nenumatyto šaltinio, todėl variklis savaime „užsigazuoja“ iki labai didelių sūkių, kol įvyksta mechaninis gedimas. Jei įsiurbimo takto metu į degimo kamerą įsiurbiama papildomų degiųjų degalų, jie suspaudžiami ir užsidega suspaudimo takto metu. Jis maitina „užsigazavusį“ dyzelinį variklį ir gali jį sugadinti arba sunaikinti – dyzelinis variklis gali sprogti. Benzininių automobilių savininkai su tuo niekada nesusidurs, nes ši problema aktuali tik dyzeliniams automobiliams. Mažiau tikėtina, kad tai nutiks daugumai šiuolaikinių dyzelinių variklių su pažangiais elektroniniais valdikliais, nes juose yra daugiau apsaugos priemonių, kurios avarijos atveju išjungia variklį.
Savaime „užsigazavęs“ variklis neužgesta, kol:
- Nenutraukiamas į variklį tiekiamas oras
- Nutrūksta degalų tiekimas arba baigiasi jų šaltinis
- Variklis pats išsijungia
- Guolių arba cilindrų paviršiai užsikerta dėl tepimo trūkumo.
Kas lemia dyzelinio variklio „užsigazavimą“?
Kaip minėta anksčiau, kad variklis „užsigazuotu“ savaime, į jį turi būti įsiurbta papildomų degalų iš nenumatyto šaltinio, o tai gali įvykti įvairiais būdais:
- Degalų pylimo problema: dėl degalų pylimo sistemos, kuri į variklį pumpuoja per daug dyzelino, susidaręs degalų perteklius gali sukelti pabėgimą.
- Alyvos nuotėkis: Alyvos nuotėkis gali būti iš įvairių šaltinių, tačiau jei yra tikimybė, kad alyva bet kurioje tepimo sistemos vietoje gali būti įsiurbta į įsiurbimo kolektorių arba degimo kamerą, tai gali sukelti “užsigazavimo“ įvykį.
- Sugedę turbokompresoriaus sandarikliai: dėl sugedusių turbokompresoriaus sandariklių alyva teka per turbokompresorių į degimo kamerą ir gali sukelti „raznosą“.
- Degiųjų dujų patekimas: retais atvejais, dažniausiai pramoninėje aplinkoje su stacionariais dyzeliniais varikliais, dėl dujų nuotėkio netoli variklio į variklį gali patekti degiųjų dujų, dėl kurių variklis taip pat gali „užsigazuoti“.
Kaip sustabdyti dyzelinio variklio „raznosą“?
Degimo išjungimas ir rakto ištraukimas nėra būdas, kaip sustabdyti „užsigazavusį“ sunkvežimio ar lengvojo automobilio dyzelinį variklį, nes dyzelinis variklis neturi uždegimo žvakių, todėl jam nereikia elektros energijos, kad palaikytų „užsigazavimą“. Atjungę degalų šaltinį sustabdysite bėgimą, tačiau jei į degimo kameras iš vidaus įsiurbta alyvos, to padaryti neįmanoma. Galite įjungti pavarą automobilyje su mechanine pavarų dėže ir atleisti sankabą, tačiau tai negarantuotai suveiks ir gali sugadinti sankabą. Kitas sprendimas – visiškai užblokuoti variklio oro įsiurbimo angą kokiu nors daiktu, pavyzdžiui, rankšluosčiu, kad variklis užspringtų ir numirtų dėl deguonies trūkumo degimo procesui palaikyti.
Išpurškus CO2 gesintuvą tiesiai į variklio oro įsiurbimo angą, variklis taip pat gali netekti pakankamai deguonies, kad išsijungtų. Kai kuriuose stacionariuose dyzeliniuose varikliuose yra dekompresorius, valdomas svirtimi, kuris atidaro išmetimo vožtuvus, kad nesusidarytų degimo slėgis, dėl kurio variklis taip pat sustoja. Nepamirškite, kad neturite daug laiko veikti ir bandymas sustabdyti įsibėgėjusį variklį gali būti pavojingas, ypač jei negalite to padaryti greitai.
Išvada
Dyzeliniai varikliai vadinami „alyvą deginančiais“, nes jų aukštas degimo slėgis ir temperatūra puikiai tinka deginti alyvos pagrindu pagamintam dyzelinui, taip pat savo variklio alyvai. Kadangi nereikia kibirkšties, gali įvykti variklio „raznosas“, tačiau tai mažai tikėtina, jei variklis paliktas standartinis ir jei tinkamai jį prižiūrite bei remontuojate, kai sugenda dalys. Jei kada nors tai nutiktų jums, atminkite, kad katastrofiškas gedimas gali kelti pavojų gyvybei ir sveikatai, todėl jei variklio gaubtas dar nepakeltas, o jūs turite rankšluostį, paruoštą įkišti į oro įsiurbimo angą, geriausia stovėti gerokai atokiau ir laukti, kol variklis baigs veikti.
Dažniausiai užduodami klausimai apie dyzelinio variklio savaiminį „užsigazavimą“
Ar galima išvengti dyzelinio variklio „raznoso“?
Kad „raznoso“ būklė neišsiplėstų iki variklį sunaikinančios katastrofos, dyzelinio variklio įsiurbimo sistemoje galima įrengti įvadinį uždaromąjį vožtuvą. Tokį vožtuvą vairuotojas gali įjungti rankiniu būdu, tačiau yra ir automatinių sistemų, kurios įsijungia, kai įvykdomos tam tikros sąlygos. Švytuoklinis vožtuvas visiškai uždaro variklio įsiurbimo traktą, todėl variklis negauna oro, reikalingo įsibėgėjančiam degimui skatinti. Variklis tiesiog užspringsta ir užgęsta.
Kaip nustatyti, ar dyzeliniam varikliui gresia „raznosas“?
Dyzelinio variklio “užsigazavimas“ yra reta būklė ir mažai tikėtina, kad ji įvyks, tačiau amžius ir prasta techninė priežiūra gerokai padidina riziką. Senuose varikliuose su susidėvėjusiais stūmoklio žiedais gali būti tiek prapūtimų, kad iš karterio į degimo kamerą gali būti įsiurbta alyvos ir prasidėti savaiminis „užsigazavimas“. Prie to gali prisidėti susidėvėję turbokompresoriaus sandarikliai ir kiti alyvos nuotėkio šaltiniai. Tinkamai prižiūrimam varikliui, kuris remontuojamas prieš jam pernelyg susidėvint, neturėtų kilti bėgimo pavojaus.
Kaip greitai įvyksta savaiminis „užsigazavimas“?
Paprastai daug įspėjimų nebūna, o pabėgimo įvykiui prasidėti užtenka vos kelių sekundžių. Kai tik papildomi degalai patenka į cilindrą, variklis „užsigazuoja“ ir pradeda siurbti daugiau degalų iš to šaltinio savaime plintančiu ciklu.
Ką reikia daryti, jei važiuojant variklis savaime pradėjo „gazuoti“?
Jūsų automobilis automatiškai ir netikėtai pradės greitėti, todėl svarbu nepanikuoti. Ieškokite saugios vietos, kur galėtumėte nuvažiuoti nuo kelio, ir pavarų dėžėje pasirinkite neutralią pavarą, kad atjungtumėte variklį nuo ratų. Nedelsdami nuvažiuokite nuo kelio, nuveskite save ir keleivius į saugią vietą ir pasitraukite nuo automobilio, jei įvyktų katastrofiškas variklio gedimas, kuris gali sukelti gaisrą arba, retais atvejais, nedidelį sprogimą.