Griežtai taikydamas ekologiško vairavimo principus, kiekvienas vairuotojas gali pasiekti automobilio gamintojo deklaruojamą degalų suvartojimo lygį arba net jį sumažinti. Kyla klausimas, kokia kaina, nes pernelyg ilgas taupymas beveik neabejotinai paveiks automobilio „sveikatą“. O galiausiai degalų taupymas gali kainuoti labai brangiai.
Taupant degalus lengva „persistengti“ ir ne visada lengva nustatyti ribą, nuo kurios taupyti nebeapsimoka. Skirtingi automobiliai turi skirtingus variklius, skirtingą konstrukciją ir todėl skirtingą atsparumą neteisingam eksploatavimui.
Sumažinkite variklio sūkių dažnį ir sudeginsite mažiau degalų
Visiems turėtų būti aišku, kad važiuojant dideliu sūkių dažniu sunaudojama daugiau degalų. Tiesiog šiek tiek anksčiau perjungę pavaras sumažinsite degalų sąnaudas. Važinėjant skirtingais automobiliais taip pat nesunku pastebėti, kad paprastai senesni modeliai mažiau toleruoja labai mažas apsukas. Arba kitaip: naujesnės konstrukcijos pritaikytos važiuoti mažesnėmis apsukomis, o tai ypač lengva pastebėti automobiliuose su automatinėmis pavarų dėžėmis. Tačiau kiekviena transmisija turi savo apribojimų.
Dėl akivaizdžių priežasčių vairuotojai, vairuojantys automobilius su mechaninėmis pavarų dėžėmis, daro didžiausią įtaką variklio apsukoms. Jie taip pat turi daugiausia galimybių sumažinti degalų sąnaudas. Jie taip pat labiausiai rizikuoja: persistengimas lemia gedimus. Automobiliai su mechaninėmis pavarų dėžėmis priklauso grupei, kuri ypač jautriai reaguoja į vairavimo stilių ir ypač į pernelyg didelį taupumą.
Jei atsiranda vibracija ir svyravimai, nedelsdami sustokite!
Kaip nustatyti, kad variklio sūkių dažnis yra per mažas ir kenkia automobiliui? Paprasčiausias būdas – pagal vibraciją: jei važiuojant mažomis apsukomis atsiranda „nesveika“ vibracija, nedelsdami perjunkite žemesnę pavarą. Taip yra todėl, kad šios vibracijos rodo, jog sistema yra per daug apkrauta. Kas konkrečiai gali būti negerai?
Pirma, dėl per mažo greičio perkraunamas dviejų masių smagratis – daugiausia, bet ne tik, tai taikoma automobiliams su mechaninėmis pavarų dėžėmis. Dviejų masių smagračiai dažniausiai sutinkami dyzeliniuose varikliuose, tačiau tai nėra taisyklė. Dviejų masių smagratis yra komponentas, atsakingas būtent už vibracijų mažinimą, tačiau jei jos yra per stiprios, dviejų masių smagratis paprasčiausiai sugenda. Žinoma, tai įvyksta ne iš karto: dvigubos masės smagratis turi užsitarnauti savo likimą, o pernelyg konservatyviems vairuotojams kartais tai pavyksta padaryti jau po 20 000 km. Dviejų masių smagratis paprastai tarnauja ilgiau, tačiau jei pirmieji stuksenimo garsai pasigirsta po 50 000-60 000 km, vis tiek beveik neabejotina, kad prie to prisidėjo vairavimo stilius. Esant geroms sąlygoms, dviejų masių smagratis turėtų nesunkiai tarnauti 200 000 km ar ilgiau. O kiek kainuoja naujas dviejų masių smagratis? Šimtas eurų yra minimumas, o kartu su juo keičiamas ir sankabos diskas bei guolis – retai kada sąskaita būna mažesnė nei 500 eurų, o kartais net didesnė nei 2000 eurų.
Antra, pavarų dėžė. Rankinė pavarų dėžė nėra amžinas įrenginys, ji taip pat susidėvi ir gali būti sugedusi. Važiavimas mažu greičiu ir stiprios vibracijos pažeidžia pavarų dėžės guolius.
Trečia, variklis: važiuojant mažomis apsukomis apkraunama alkūninio stūmoklio sistema, tačiau dažniausiai pirmiausiai nukenčia indėklai. Tai apgailėtinas gedimas, nes pirmieji nusidėvėjimo požymiai, t. y. stuksenimas, reiškia, kad variklį tenka remontuoti, o to daryti paprastai neapsimoka. Geriau nusipirkti ir sumontuoti naudotą variklį.
Blogiausia, ką galime padaryti, tai stipriai spausti gazą esant mažoms apsukoms.
Dyzeliniai varikliai negali pakelti per lengvos kojos. Dyzelis turi „skristi“
Ypač nauji dyzeliniai varikliai turi „skraidyti“. Tai, žinoma, nereiškia sportinio vairavimo, nes dyzeliniai varikliai taip pat nemėgsta pernelyg dinamiško darbo, tačiau esmė ta, kad dyzeliniam varikliui turi būti suteikta galimybė gerai „įšilti“. Jei važiuojama labai lėtai, o dar blogiau – trumpomis kelionėmis, anksčiau ar vėliau dyzelino kietųjų dalelių filtras, o galbūt ir SCR sistema, atsakinga už „AdBlue“ skysčio dozavimą, „nužudys“. DPF mirs, nes neturės galimybės sudegti; SCR sistema nukentės, nes važiuojant lėtai „AdBlue“ skysčio dozavimas yra nedidelis arba jo visai nėra, o skystis nėra labai patvarus ir stabilus – jis lengvai kristalizuojasi, o skystyje esantys kristalai sunaikina ir užkemša dozavimo sistemą. Šiuolaikiniai dyzeliniai varikliai yra ypač jautrūs pernelyg taupiam vairavimui.
Beje, benzininius variklius taip pat reikia kartais pašildyti – jų nuolatinis nepakankamas šildymas nesukelia tokių greitų ir akivaizdžių simptomų, kaip dyzelinių variklių atveju, tačiau jis taip pat turi pasekmių: variklio alyvos degradacija ir dėl to greitesnis mechaninis variklio nusidėvėjimas.
Taigi kaip vairuoti, kad beprasmiškai nesunaudotumėte degalų ir nesugadintumėte variklio?
Per didelis degalų taupymas dažnai yra blogiau automobiliui nei „sunkios kojos“, tačiau bet kuriuo atveju geriausia laikytis nuosaikumo: venkite ir labai mažų, ir labai didelių sūkių; pavyzdžiui, greitkelyje, daugumos automobilių požiūriu, 120 km/val. greitis yra idealus; važiuodami 140 km/val. greičiu greičiausiai nieko nepažeisite, tačiau sunaudosite daugiau degalų, nei galėtumėte sutaupyti nepakenkdami varikliui.
Ypač verta vengti ekstremalių perkrovų (labai mažų arba labai didelių sūkių), kai variklis yra šaltas. Pavojinga perkrova gali lengvai atsirasti, pavyzdžiui, automobilių stovėjimo aikštelėje, manevruojant labai mažomis apsukomis.