Seimo Laisvės frakcija tikina, kad Lietuvos ūkininkai yra svarbi visuomenės dalis, be kurios susvyruotų ekonomikos pamatai, tačiau daugelis ūkininkams taikomų lengvatų – netaiklios, o gamtos apsauga yra prioritetas, kurio viršenybė turi pradėti atsispindėti ir žemės ūkyje.
Seimo Laisvės frakcijos ir Seimo Aplinkos komiteto narys Kasparas Adomaitis sako, kad ūkininkams taikomos lengvatos, išmokos labiau sukelia žemės nuomos kainas, ir net verslūs, aktyvūs ūkininkai toliau lieka su minimaliomis pajamomis. Politikas teigia, kad dauguma ūkininkų supranta gamtosauginius pavojus, tačiau parama turi būti taikli ir remti gamtosaugai draugišką ūkininkavimą.
„Lietuvos gamta negali tapti žemės ūkio įkaitu. Konstitucija įpareigoja saugoti ir privačią nuosavybę, ir gamtą. Mieste, turėdamas žemės sklypą, turi gausybę apribojimų. Negali statyti bet kiek aukštų namo, turi atsitraukti nuo kaimyno sklypo ribos, negali kirsti medžių ir t.t. Niekas tada nesiūlo kompensacijos už tai, kad leidžiama statyti trijų aukštų, o ne penkiolikos aukštų pastatą.
Todėl ūkininkams taikomas siūlymas atitraukti ariamą plotą per tris metrus nuo upių ir ežerų – jau kompromisas, palyginus su siūlytais 10 metrų. Tai reikalinga siekiant pristabdyti trąšų išsiplovimą į vandens telkinius. Moksliniais argumentais pagrįsti pokyčiai turi būti įgyvendinami – ariamų laukų atitraukimas nuo vandens padėtų sumažinti azoto patekimą į Baltijos jūrą, bioįvairovės išsaugojimas turi būti mūsų prioritetas. Kartu su frakcija tikimės, kad nuo šio pasiūlymo nebus atsitraukta ar pradėta pataikauti protestuojantiems“, – po apsilankymo ūkininkų proteste tikino Seimo narys K. Adomaitis.
Anot K. Adomaičio, Laisvės frakcija pasisako ir už iškastinio kuro atsisakymą. Parama, reguliavimas, mokestinė aplinka gali keistis tik į atsinaujinantiems energijos ištekliams palankią pusę, o verslo investicijos į iškastiniu kuru paremtas technologijas – stabdomos. Iškastinio kuro atsisakymas, pasak parlamentaro, turi būti laipsniškas, įvertinantis socialiai jautrias visuomenės grupes, bet neišvengiamas ir užtikrintas.
„Kai žemės ūkį apdaliname įvairiomis lengvatomis, tarkime, dyzelino akcizo lengvata, turime gerai pagalvoti, kas yra tie tikrieji naudos gavėjai. Nors susidaro įspūdis, kad ja naudojasi ūkininkai, tačiau beveik visada didesnis uždarbis iš žemės ūkio paprasčiausiai persikelia į augančias žemės nuomos kainas – kadangi ariamos žemės poreikis Lietuvoje didžiulis, o dėl žemės nuomos kainų nepasiderėsi.
Nuomos kainų didėjimo tendencija Lietuvoje pastebima jau daugelį metų, o pokalbiuose su proteste dalyvaujančiais ūkininkais girdėti, kad tai juos spaudžia ne mažiau nei gamtosauginiai ribojimai. Lengvatų, išmokų paramos sistema turėtų būti taiklesnė ir remti Lietuvos ūkininkus, bet ne žemės nuomotojus“, – sako K. Adomaitis.
