Europos Sąjunga užsibrėžė plataus užmojo klimato kaitos tikslus, tarp jų – iki 2035 m. atsisakyti naujų vidaus degimo varikliais varomų transporto priemonių. Tačiau neseniai atlikta „Autoscout24“ apklausa atskleidė, kad daugelis europiečių, ypač vokiečių ir austrų, vis dar skeptiškai vertina šį planą.
Europa šiuo klausimu yra susiskaldžiusi
Vokietija ir Austrija labai priešinasi 2035 m. draudimui, tačiau kitos Europos šalys atrodo atviresnės šiam perėjimui. Tyrimo duomenimis, 34 % vokiečių pritaria visiškam draudimo panaikinimui, o dar 20 % pasisako už jo atidėjimą. Įdomu tai, kad 4 % vokiečių netgi siūlo vietoj to uždrausti elektromobilius.
Tuo tarpu Prancūzijoje ir Italijoje pasipriešinimas mažesnis – tik 26 % respondentų nori panaikinti draudimą, o 23 % norėtų jį atidėti.
Nyderlanduose ir Belgijoje pasipriešinimas dar mažesnis:
- Tik 13 % olandų ir 17 % belgų nori, kad draudimas būtų panaikintas.
- Tačiau 28 proc. olandų ir 26 proc. belgų pritaria draudimo atidėjimui.
Amžius turi didelę įtaką nuomonei
Kuo vyresni respondentai, tuo labiau jie prieštarauja vidaus degimo variklių draudimui.
- Tarp 55 metų ir vyresnių vokiečių net 51 proc. pritaria visiškam draudimo panaikinimui.
- Tuo tarpu 44 % jaunų (18-24 metų) vokiečių pritaria tam, kad 2035 m. palaipsniui būtų atsisakyta degalų.
- 25-34 m. amžiaus grupėje nuomonės išsiskyrė: 44 proc. respondentų pritaria draudimui, tačiau 48 proc. pasisako už jo atidėjimą arba panaikinimą.
- Nepritarimas smarkiai išauga po 35 metų amžiaus: 57 % 35-44 metų, 64 % 45-54 metų ir 69 % 55-64 metų amžiaus žmonių nepritaria draudimui.
Kodėl vyresnio amžiaus vairuotojai prieštarauja draudimui?
Yra kelios galimos priežastys, kodėl vyresnio amžiaus europiečiai labiau priešinasi visiškai elektra varomų automobilių ateičiai:
- Praktiškumas ir patogumas – daugelis vyresnio amžiaus vairuotojų dešimtmečius naudojosi vidaus degimo varikliais varomais automobiliais ir skeptiškai vertina alternatyvius elektrinius automobilius.
- Įkrovimo infrastruktūra – elektromobilių įkrovimo stotelių trūkumas, ypač kaimo vietovėse, tebėra didelė problema.
- Transporto priemonių kainos – elektromobiliai yra gerokai brangesni už benzininius ar dyzelinius automobilius, todėl daugeliui vairuotojų jie yra mažiau prieinami.
- Akumuliatoriaus ilgaamžiškumas – dėl susirūpinimo dėl akumuliatoriaus tarnavimo laiko ir jo keitimo išlaidų kai kurie nesiryžta pereiti prie elektromobilių.
Ar politikai atkreipia į tai dėmesį?
Artėjant Europos Parlamento rinkimams šie apklausos rezultatai gali turėti įtakos politiniams sprendimams. Nors ES lyderiai siekia elektrifikavimo, didelis visuomenės pasipriešinimas pagrindinėse šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje ir Austrijoje, gali paskatinti koreguoti politiką.
Vokietija yra didžiausia Europos automobilių rinka, kurioje veikia tokios automobilių pramonės milžinės kaip „Volkswagen“, BMW ir „Mercedes-Benz“. Jei visuomenė ir toliau nepritars draudimui, politikos formuotojai gali persvarstyti arba pratęsti pereinamąjį laikotarpį.
Kas toliau laukia Europos vairuotojų?
- Ar ES laikysis 2035 m. tikslo? Nepaisant visuomenės skepticizmo, ES pareigūnai ir toliau propaguoja nulinės taršos judumą.
- Ar elektromobiliai tobulėja? Akumuliatorių technologijos, įkrovimo infrastruktūros ir ridos pažanga gali padėti pakeisti visuomenės požiūrį.
- Ar sintetiniai degalai vaidins svarbų vaidmenį? Kai kurie gamintojai tiria e. degalus kaip galimą būdą išlaikyti vidaus degimo variklių gyvybingumą po 2035 m.
Ar 2035 m. naujų automobilių su vidaus degimo varikliais draudimas turėtų būti atidėtas arba atšauktas? Ar elektra varomos transporto priemonės yra vienintelė ateitis, ar reikėtų apsvarstyti alternatyvius degalus? Pasidalykite savo mintimis komentaruose!
