Kas yra stovėjęs degalinėje ir žiūrėjęs, kaip skaitliukas suka vis greičiau — tas šiomis dienomis tai jaučia ypatingai ryškiai. Karo veiksmai Artimuosiuose Rytuose verčia naftos kainas kilti, Lenkijoje dyzelis jau pasiekė istorinį rekordą — 8,69 zloto už litrą, o Vokietijos ekonomikos ministras perspėja: degalų tiekimo sutrikimų gali kilti jau balandžio pabaigoje. Kyla klausimas: ar Lietuva tam pasiruošusi ir kada šių šalių kainos pasieks mūsų degalines?
Lietuvos degalų atsargos: 90 dienų buferis
Lietuva, kaip ES narė, privalo laikytis Europos Sąjungos ir Tarptautinės energetikos agentūros (IEA) reikalavimų — turėti strategines degalų atsargas, lygias 90 dienų neto importui. Tai reiškia, kad net visiško importo sustojimo atveju vitalinius procesus ir įprastą eismą šalyje būtų galima palaikyti tris mėnesius.
Lietuva šias atsargas iš dalies jau naudoja: šalies vyriausybė neseniai nusprendė atlaisvinti dalį valstybės kuro rezervo, siekdama stabilizuoti rinką. Tačiau VILNIUS TECH profesorius doc. dr. Vladislavas Petraškevičius perspėja, kad tai — tik trumpalaikis sprendimas. „Į rinką išleistą rezervo kiekį teks atkurti, o tai padaryti degalinių atstovai turės jau didesnėmis kainomis”, — pažymi ekspertas.
Lenkijoje dyzelis brangiausia visoje istorijoje
Lenkijos portalo e-petrol.pl duomenimis, per vieną savaitę dyzelio kaina Lenkijoje šoktelėjo 93 grašiais — iki vidutiniškai 8,69 zloto už litrą. Tai aukščiausia kaina, užfiksuota nuo pat matavimų pradžios. Benzinas 95 taip pat pabrango — 35 grašiais, iki 7,14 zloto. Net LPG (dujos) nepabėgo nuo augimo: šiuo metu vidutiniškai 3,64 zloto už litrą.
Analitikai šį šuolį tiesiogiai sieja su geopolitine įtampa: Artimųjų Rytų konfliktas sukelia pasaulinės naftos rinkos svyravimus. Brent rūšies nafta šiuo metu kainuoja apie 100 dolerių už barelį. Istoriškai tokios kainos po kelių savaičių atsispindi ir Baltijos šalių degalinėse.
Vokietija skambina pavojaus varpais — ką tai reiškia Lietuvai
Vokietijos ekonomikos ministrė Katherina Reiche energetikos konferencijoje JAV perspėjo: benzino ir dyzelio tiekimas Vokietijoje gali sutrikti jau balandžio pabaigoje arba gegužę. Šalies ekonomistai prognozuoja, kad degalų krizė artimiausius dvejus metus gali kainuoti Vokietijos ekonomikai iki 40 milijardų eurų.
Lietuva su Vokietija tiesiogiai nesijungia per naftos vamzdynus, tačiau ryšys netiesioginis ir stiprus: Vokietija yra viena svarbiausių mūsų prekybos partnerių. Jei ten sutrinka logistika ir auga kainos, tai neišvengiamai atsispindi transporto ir prekių kainose visoje Europoje — įskaitant Lietuvą.
Kainų lubos — patraukli idėja su pavojingais šalutiniais efektais
Vengrija ir Kroatija jau įvedė vadinamąsias „kainų lubas” — valstybės nustatytą maksimalią kainą, už kurią degalinės gali parduoti kurą. Lietuvoje tokio sprendimo kol kas nėra, ir ekonomistai tam pritaria su išlygomis.
Pasak doc. dr. V. Petraškevičiaus, kainų lubos gali laikinai palengvinti naštą vartotojams, tačiau ilgainiui sukelia rimtų problemų. Kai rinkos kaina viršija nustatytą ribą, tiekėjams tampa nepelninga parduoti kurą — atsiranda deficitas, eilės prie degalinių, logistikos sutrikimai. Lietuva yra maža, nuo importo priklausoma šalis, todėl tokio reguliavimo pasekmės būtų juntamos itin greitai.
Alternatyvos — akcizo mažinimas, tikslinės subsidijos transporto sektoriui ar paramos programos mažas pajamas turintiems gyventojams. „Lietuva yra ES rinkos dalis, kur kainos dažniausiai reguliuojamos rinkos principais, todėl gali būti naudojamos ir kitos priemonės”, — sako profesorius.
Ką rodo pasaulinė rinka ir ko tikėtis artimiausiais mėnesiais
„Luminor” banko portfelių valdytojas Gediminas Dirkstys pastebi, kad finansų rinkos kol kas reaguoja santūriai. Nuo vasario pasaulio akcijų indeksas MSCI ACWI smuktelėjo apie 4,5 proc., Europos Stoxx 600 — apie 8,5 proc. 10 metų Vokietijos obligacijų pajamingumas pakilo 30 bazinių punktų ir pasiekė 3 proc.
Kol kas vyrauja vertinimas, kad konfliktas gali būti trumpalaikis. Tačiau jei Hormuzo sąsiauris — per kurį transportuojama apie 20 proc. pasaulinio naftos eksporto — būtų uždarytas ilgam, pasekmės energetikos rinkoms būtų struktūrinės, ne laikinosios.
Praktiškai tai reiškia: Lietuvos degalinėse fizinio kuro trūkumo tikimybė išlieka maža — atsargos pakankamos. Bet kaina per ateinančius mėnesius gali kilti toliau. Sprendimas, ką su tuo daryti, yra ir politinis, ir asmeninis — kas gali, jau dabar ieško būdų sumažinti priklausomybę nuo brangstančio degalų bako.
