0,6 procento. Tiek per savaitę pakilo benzino kaina visoje Europos Sąjungoje, dyzelinas pabrango 0,5 procento. Skamba kaip smulkmena, bet tai jau antras pabrangimas iš eilės, ir degalų kainos Lietuvoje šįkart kyla tuo pačiu ritmu kaip ir visoje bendrijoje.
Rugsėjo 28 dienos duomenimis, litras benzino Lietuvoje kainavo 1,944 euro, dyzelino – 2,249 euro. Lietuvos energetikos agentūros skelbiamais skaičiavimais, benzinas liko 7,1 procento pigesnis už ES vidurkį, o dyzelinas – 0,7 procento brangesnis. Vadinasi, pildytis benzinu Lietuvoje tebėra pigiau nei daugumoje bendrijos šalių, o dyzelinu – jau brangiau.
Kaip kaina atrodo prie kaimynų
Palyginimas su kaimyninėmis valstybėmis rodo nevienodą vaizdą. Lenkijoje rugsėjo 28 d. benzinas kainavo 1,85 euro, dyzelinas – 2,06 euro. Estijoje – 1,93 ir 2,24 euro. Latvijoje – 2,04 ir 2,13 euro. Lietuva tarp Baltijos šalių liko vidury: pigiau nei Latvijoje, bet brangiau nei Lenkijoje.
Ar verta dėl kelių centų skirtumo važiuoti pildytis per sieną? Atmetus kelionės laiką ir sudegintą kurą, toks skaičiavimas dažniausiai neapsimoka – nors internetiniuose forumuose jis kartojasi kone kiekvieną savaitę.
Praktinė pamoka paprasta: kainų skirtumas tarp Lietuvos ir kaimyninių šalių retai viršija keliasdešimt centų litre, o degalinių tinklai šias spragas uždaro greičiau, nei vairuotojai spėja jomis pasinaudoti.
Kodėl kaltas ne vien vietinis rinkos svyravimas
Didžioji dalis atsakymo slypi naftos biržose. „Brent“ rūšies žalianaftė savaitės pabaigoje kainavo 102,7 JAV dolerio už barelį – 2,9 procento mažiau nei savaitę prieš tai, kai kaina siekė 105,8 dolerio. Bet lyginant su tuo, kas buvo prieš metus, kai barelis kainavo 68,6 dolerio, skirtumas – beveik 50 procentų.
Rugsėjo pabaigoje naftos kaina trumpam šoktelėjo dar smarkiau – rinkos reagavo į įtampą dėl Irano, ir barelis akimirkai pasiekė daugiau kaip 107 dolerius. Tokie šuoliai primena, kad degalų kaina degalinėje priklauso ne tik nuo Lietuvos ar ES sprendimų, bet ir nuo įvykių, su kuriais vairuotojas neturi nieko bendra.
Rugsėjį naftos žaliava į Lietuvą atkeliavo iš Saudo Arabijos, Jungtinės Karalystės, Norvegijos ir Alžyro. Pasaulinės biržos svyravimai į degalinės kainą persikelia ne iš karto, tačiau anksčiau ar vėliau pasiekia ir mus.
Dalis šio spaudimo kyla ne tik iš naftos biržų, bet ir iš mokesčių: degalų akcizai Lietuvoje buvo didinami nuo šių metų sausio, o diskusijos apie laikiną jų mažinimą Seime kol kas baigiasi tik diskusijomis.
Metinis pokytis, kurio savaitės procentai neparodo
Savaitės svyravimas – smulkmena, palyginti su tuo, kas įvyko per metus. Benzinas Europos Sąjungoje per metus pabrango 29,6–39 procentų, dyzelinas – net 40,5–74 procentų, priklausomai nuo šalies. Kas stovėjo degalinėje prieš metus ir žiūrėjo į tą pačią kolonėlę, tas skirtumą pajus iš karto.
Redakcijos vertinimu, savaitės procentų dešimtosios dalys nublanksta prieš tikrąjį vaizdą: kainos kyla nuolat, o skirtumas tarp kaimyninių ES šalių rodo, kad bendra rinka vis dar ne tokia bendra, kaip skamba politikų kalbose.
