Lietuva įsteigė Valstybinį kelių fondą, 2026 m. skirdama beveik 180 mln. eurų infrastruktūros atnaujinimui. Tikimasi, kad šis finansavimas bus skirtas 101 projektui, įskaitant 274 kilometrų kelių ir 51 tilto, kurie yra priskirti kritinės būklės kategorijai, remontą. Vairuotojams tai ne tik biudžeto eilutė – ji tiesiogiai veikia kasdienį saugumą ir kelionės laiką.
Didelės investicijos po daugelio metų finansavimo trūkumo
Po daugelio metų ribotų investicijų į nacionalinius greitkelius pareigūnai pripažįsta, kad kai kurių Lietuvos kelių tinklo dalių būklė blogėja. Naujai pradėtas veikti Valstybinių kelių fondas skirtas spręsti ilgalaikes finansavimo spragas ir stabilizuoti valstybės lygmens infrastruktūros finansavimą.
Kur bus skirta 178,8 mln. eurų
- 108,8 mln. eurų – automagistralėms ir mokamiems nacionaliniams keliams.
- 50 mln. eurų – nemokamiems nacionaliniams keliams.
- 20 mln. eurų – regioniniams keliams.
- 34 automagistralių projektai, apimantys 137 km, ir 17 tiltų.
- 37 nacionalinių kelių projektai, apimantys 120 km, ir 13 tiltų.
- 30 regioninių kelių projektų, apimančių 17 km, ir 21 tiltą.
Iš viso bus suremontuota 274 kilometrai kelio dangos, o 51 tiltas bus rekonstruotas arba sutvirtintas.
Magistralinis kelias A1 tampa svarbiausiu prioritetu po atšiaurių žiema
Vilniaus–Kalifornijos greitkelis (A1) įvardytas kaip itin svarbus. Po neįprastai šaltos ir atšiaurios žiemos pareigūnai perspėja, kad pavasarį paviršiaus pažeidimai gali dar labiau padidėti. Dėl didelio eismo srauto – daugiau nei pusė viso Lietuvos transporto srauto važiuoja greitkeliais – laiku atliekamas remontas yra būtinas eismo saugumui užtikrinti.
Taip pat planuojami darbai paskutiniame „Via Baltica“ koridoriaus etape netoli Lenkijos sienos ir rekonstrukcijos užbaigimas maršrute Vilnius–Utena.
Tiltų saugumas tampa infrastruktūros politikos centru
Be kelių dangos, finansavimas bus skirtas 51 tiltui, kuris yra pripažintas kritinės būklės. Pirmiausia bus sprendžiami prioritetinių kategorijų tiltų, viadukų ir tunelių remonto klausimai. Dėl konstrukcijų saugumo kyla didesnis spaudimas valdžios institucijoms paspartinti priežiūros ir rekonstrukcijos programas.
Be to, bus tęsiami Kruno tilto netoli Kauno rekonstrukcijos ir Tarandės tunelio statybos darbai.
Ambicingas asfalto kelių būklės kokybės tikslas
Valdžios institucijos nustatė tikslą, kad 80 % valstybinių kelių su asfalto danga atitiktų nacionalinius kelių dangos būklės indekso kriterijus. Šis lyginamasis rodiklis atspindi perėjimą prie išmatuojamų našumo rodiklių, o ne reaktyvaus remonto.
Tikslas – sumažinti ilgalaikį degradaciją ir užkirsti kelią brangiai kainuojančioms avarinėms intervencijoms ateinančiais metais.
Papildomo finansavimo paieška tęsiasi
Nors dabartinis paskirstymas yra reikšmingas žingsnis, valdžios institucijos pripažįsta, kad finansavimo poreikiai išlieka dideli. Vyksta diskusijos su nacionaliniu plėtros banku ILTE, Europos investicijų banku ir Šiaurės investicijų banku dėl galimų skolinimosi mechanizmų.
Pareigūnai taip pat nagrinėja alternatyvius pajamų šaltinius, įkvėptus kaimyninių šalių, įskaitant žemės nuomą ir su automobilių stovėjimo aikštele susijusius pajamų srautus, kurie galėtų tiesiogiai patekti į Kelių fondą.
Ką tai reiškia Lietuvos vairuotojams 2026 m.
Vairuotojams tiesioginis poveikis greičiausiai bus laikini eismo sutrikimai dėl statybos darbų. Tačiau tikimasi, kad pagerinta kelių danga ir sustiprinti tiltai ilgainiui padidins saugumą, sumažins transporto priemonių nusidėvėjimą ir pagerins kelionių komfortą.
Valstybinio kelių fondo įkūrimas žymi struktūrinį poslinkį link stabilesnio ir nuspėjamesnio infrastruktūros finansavimo. Dabar pagrindinis klausimas yra tas, ar nuolatinio finansavimo ir efektyvaus projektų vykdymo pakaks, kad visoje Lietuvoje būtų atkurta daugelio metų kelių degradacija.
