„Pats turėjai matyti” — tokį atsakymą iš savivaldybės ar kelininkų gauna ne vienas vairuotojas, kurio pakaba nukentėjo dėl kelio duobės. Ir daugelis tuo patiki. Tačiau Civilinio kodekso 6.266 straipsnis ir teismų praktika sako priešingai: už blogą kelio dangą atsako tas, kas privalo jį prižiūrėti — ne vairuotojas.
Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 462 straipsnis nustato atsakomybę už kelių priežiūros tvarkos pažeidimą. Bauda — nuo 70 iki 140 eurų. Tačiau tai tik administracinė pasekmė. Civilinė — žalos atlyginimas — gali siekti šimtus eurų. Ir šiuo atveju baudą moka ne vairuotojas.
Kas privalo prižiūrėti kelius — ir kas atsako, kai neprižiūri
Lietuvoje kelių priežiūros atsakomybė padalinta aiškiai:
- Valstybinės reikšmės keliai (magistraliniai, krašto, rajoniniai) — savininkas AB „Via Lietuva”, fiziškai prižiūri AB „Kelių priežiūra”. Pretenzijos — siunčiamos „Via Lietuva”.
- Miesto gatvės, gyvenvietės, daugiabučių kiemai — atsakinga vietos savivaldybės administracija.
AB „Kelių priežiūra” vykdo darbus vadovaudamasi kelių priežiūros normatyvais KPV PN 25 — šie normatyvai apibrėžia, per kiek laiko turi būti pašalintas kelio pažeidimas po jo aptikimo. Bendros patrulinės apžiūros žvyrkeliuose vykdomos ne rečiau kaip kas 21 dieną. Tai reiškia, kad normatyvas egzistuoja — ir jo nesilaikymas gali tapti įrodymu byloje.
Pagal Civilinio kodekso 6.266 straipsnio 1 dalį, žalą dėl kelio trūkumų privalo atlyginti kelio savininkas arba valdytojas. Savininkas gali būti atleistas nuo atsakomybės tik trimis atvejais: nenugalimos jėgos, nukentėjusiojo tyčios arba didelio neatsargumo.
Praktiškai tai reiškia: jei duobė nebuvo pažymėta įspėjamuoju ženklu ir vairuotojas elgėsi apdairiai — kelio prižiūrėtojas turi atlyginti žalą.
Kada atsakomybė tenka vairuotojui — o ne kelio prižiūrėtojui
Yra situacijos, kai reikalavimas atlyginti žalą bus atmestas. Pretenzija greičiausiai bus atmesta, jei: apie prastą kelio ruožą iš anksto įspėjo atitinkami kelio ženklai („Nelygus kelias”, riboto greičio ženklas); duobė buvo aiškiai matoma iš tolo ir eismo sąlygos leido ją apvažiuoti; nelaimės vietoje nebuvo iškviesta policija ir įvykis nebuvo oficialiai užfiksuotas.
KET 127 punktas nurodo, kad vairuotojas privalo važiuoti atsižvelgdamas į kelio dangos būklę ir meteorologines sąlygas. Tai dažniausias kelio prižiūrėtojų gynybos argumentas. Tačiau jis neveikia automatiškai — teismas vertina konkrečias aplinkybes.
Reali teismų praktika: savivaldybė turėjo mokėti
Kauno apylinkės teismas nagrinėjo bylą, kurioje draudimo bendrovė pateikė ieškinį Kauno miesto savivaldybei. Vairuotoja „Mercedes Benz” automobiliu įvažiavo į nepažymėtą duobę — remonto kaina 661,71 eurų. Savivaldybė bandė ginčyti, esą nepateikta eismo įvykio schema ir duobės nuotraukos. Teismas vis tiek pripažino savivaldybės kaltę ir ieškinį iš dalies tenkino.
Tai svarbus precedentas: net ir su nepilnais įrodymais galimybė laimėti lieka reali. Tačiau kuo daugiau įrodymų — tuo stipresnė pozicija.
Statistika taip pat kalba pati: AB „Kelių priežiūra” 2025 m. žalos atlyginimą pritaikė 60 atvejų. Draudimo bendrovė „Gjensidige” per 2025 m. užregistravo 162 su kelio dangos pažeidimais susijusius atvejus, o išmokos viršijo 84 tūkst. eurų. 2024 m. tokių atvejų buvo beveik 290, išmokos siekė per 151 tūkst. eurų.
Pranešimas 1801 kaip strateginis žingsnis
Čia yra mažai žinoma, bet svarbi detalė. Gyventojai ir vairuotojai apie pavojingas duobes ar kitas kliūtis gali informuoti trumpuoju numeriu 1801 arba per keliuprieziura.lt — tai oficiali AB „Kelių priežiūra” pranešimų sistema, integruota ir su navigacine programėle „Waze”.
Kodėl tai strategiškai svarbu? Jei pranešote apie duobę oficialiu kanalu — sukuriamas laiko žymuo. Jei po to ta pati duobė apgadino jūsų automobilį — galite įrodyti, kad priežiūros institucija žinojo (arba turėjo žinoti) apie problemą, bet jos nesprendė. Tai reikšmingai stiprina žalos atlyginimo reikalavimą.
Pranešimas per Waze taip pat patenka į kelininkų darbų organizavimo sistemą — ir tai gali būti dokumentuojama.
Ką daryti iš karto po duobės — praktinis žingsnis po žingsnio
Keli veiksmai, kurių neverta praleisti:
- Sustokite saugioje vietoje ir apžiūrėkite automobilį
- Fotografuokite duobę — su matomomis detalėmis (gylis, plotis), aplinkos kontekstu, kelio ženklo buvimu arba nebuvimu
- Iškvieskite policiją — tai privaloma, jei žala reikšminga. Policijos pažyma stiprina poziciją
- Fiksuokite GPS vietą — telefono žemėlapis su laiko žymeniu
- Gaukite remonto sąmatą arba sąskaitą iš serviso
- Nustatykite, kieno kelias — savivaldybės ar Via Lietuva. Galima patikrinti per maps.lt arba kreiptis į AB „Kelių priežiūra”
- Siųskite pretenziją raštu su visais dokumentais atsakingai institucijai
Svarbu: įvažiavus į kelio duobę, standartinė TPVCA (privalomoji civilinė atsakomybė) negalioja — tai ne eismo įvykis su kitu dalyviu. Dėl kompensacijos reikia kreiptis tiesiogiai į kelio savininką ar prižiūrėtoją, ne į savo draudimo bendrovę (išskyrus KASKO atvejus).
Kelias yra viešas turtas — ir jo priežiūra yra viešoji pareiga. Kai ši pareiga nevykdoma ir dėl to kenčia jūsų automobilis, teisė reikalauti atlyginimo ne tik egzistuoja, bet ir praktikoje realizuojama. Klausimas tik, ar įrodymai surinkti laiku.
