Elektrinis paspirtukas atrodo kaip žaislas – kol prie jo prieina pareigūnas. Apsvaigęs paspirtuko vairuotojas Lietuvoje tikrinamas lygiai taip pat, kaip ir automobilio: alkotesteriu, o prireikus ir dėl narkotinių medžiagų.
Prancūzijoje žandarai neseniai į elektrinių paspirtukų patikrą atsivedė tarnybinį šunį – apie tai rašė leidinys „Autonews“, operaciją pavadinęs darbu, kuris nebedaromas per pusę lazdos. Lietuvoje keturkojų prie paspirtukų kol kas nematyti. Bet patikros apimtis čia platesnė, nei įsivaizduoja vidutinis paspirtukininkas.
Ką pareigūnas gali tikrinti prie paspirtuko
Kelių eismo taisyklėse elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams skirtas atskiras skyrius. Sustabdęs paspirtukininką, pareigūnas turi pagrindą pasiteirauti kelių dalykų iš karto:
- amžiaus – važiuoti keliu leidžiama ne jaunesniems kaip 16 metų, o 14–15 metų asmenims – tik baigusiems mokymo kursą ir turintiems mokyklos išduotą pažymėjimą;
- šalmo – jaunesniems kaip 18 metų jis privalomas važiuojant keliu, vyresniems – važiuojant važiuojamąja dalimi;
- greičio – daugiau kaip 20 km/h važiuoti negalima, o pro pat pėsčiąjį šaligatviu ar taku – daugiau kaip 7 km/h;
- žibintų ir liemenės – tamsiuoju paros metu privalomi abu;
- blaivumo – alkotesteris paspirtukininkui taikomas taip pat, kaip vairuotojui.
Patikrinome Lietuvos policijos skelbtus duomenis: gegužės 29 d. paskelbtoje suvestinėje nurodyta, kad šiemet elektrinių mikrojudumo priemonių ir motorinių dviračių vairuotojai padarė 1 411 Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Be šalmo užfiksuota 1 089 iš jų, o 196 vairuotojai buvo neblaivūs.
Apsvaigimas: nuo 80 iki 200 eurų
ANK 428 straipsnio 7 dalis už dviračio, motorinio dviračio ar elektrinės mikrojudumo priemonės vairavimą esant 0,41–1,5 promilės neblaivumui numato baudą nuo 80 iki 150 eurų. To paties straipsnio 8 dalis – nuo 150 iki 200 eurų, kai neblaivumas yra 1,51 promilės ar didesnis, kai asmuo apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų arba kai vengia pasitikrinti.
Esminė detalė: narkotinėms medžiagoms jokios „promilių“ skalės nėra. Užtenka nustatyto apsvaigimo fakto – ir pažeidimas iškart vertinamas pagal griežčiausią dalį. Daugelis iš mūsų bent kartą sėdo ant paspirtuko po vakarėlio ir tik vėliau pasiskaitė, kiek tai kainuoja. Atrodo smulkmena. Kol kišenėje atsiranda kvitas su trimis skaitmenimis.
Antra nuobauda, apie kurią retai užsimenama
Bet ar 200 eurų tikrai yra lubos? Ne visada. Pačių medžiagų vartojimas be gydytojo paskyrimo Lietuvoje yra atskiras administracinis nusižengimas – ANK 71 straipsnio 1 dalis už jį numato baudą nuo 30 iki 150 eurų, o pakartotinai – nuo 150 iki 230 eurų. Už pakartotinį nusižengimą gali būti skiriama ir administracinio poveikio priemonė: įpareigojimas dalyvauti narkomanijos prevencijos ar sveikatos priežiūros programoje.
Įdomu tai, kad ANK 71 straipsnio 1 dalyje tarp išimčių tiesiogiai įrašyta 428 straipsnio 8 dalis. Vadinasi, už vengimą pūsti ant paspirtuko baudžiama vieną kartą – dvigubos nuobaudos už tą patį atsisakymą nebus. Ir tai – dar ne viskas.
Kai paspirtukas teisiškai nebėra paspirtukas
KET 66¹⁰ punktas nustato, kad į paspirtuką panaši transporto priemonė, kurios didžiausioji naudingoji galia didesnė kaip 1 kW ir (arba) didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 25 km/h, viešajame eisme gali dalyvauti tik atlikus visas motorinėms transporto priemonėms privalomas procedūras: atitikties įvertinimą, registraciją, privalomąją techninę apžiūrą ir turint galiojantį civilinės atsakomybės draudimą. Vairuotojui tuomet taikomi motorinės transporto priemonės vairuotojo reikalavimai.
Pasekmė tiesioginė: tokio „paspirtuko“ vairuotojo apsvaigimas vertinamas jau ne pagal 428, o pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį – nuo 800 iki 1 100 eurų, ir to straipsnio 6 dalis už tai numato privalomą teisės vairuoti atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Jei teisės vairuoti tokios rūšies priemonę nėra, ANK 424 straipsnio 3 dalis prideda dar 300–450 eurų.
Prancūzijoje už ribotuvo nuėmimą nuo paspirtuko skiriama 135 eurų bauda, o jei priemonės konstrukcinis greitis viršija 25 km/h – iki 1 500 eurų. Lietuvoje atskiro straipsnio būtent už „atrakinimą“ nėra: pažeidimas iškyla tik tada, kai tokia priemonė išvažiuoja į eismą. Redakcijos vertinimu, tai paaiškina, kodėl patikros rezultatai pas mus priklauso ne nuo prietaiso, o nuo pareigūno akies.
Ką patikrinti dar šiandien
Kas bent kartą vakare lėkė paspirtuku per miesto centrą – supranta, kodėl pareigūnai ten stovi. Prieš kitą kelionę pasitikslinkite tris dalykus: savo priemonės galią ir deklaruojamą projektinį greitį (jie būna techniniame lipduke arba gamintojo specifikacijoje), ar šalmas yra ne bagažinėje, o ant galvos, ir ar priekyje bei gale veikia žibintai. Pirmasis punktas svarbiausias – jis nusprendžia, ar kalbėsime apie 150 eurų, ar apie teisės vairuoti atėmimą.
