Lenkijoje bauda už privalomojo draudimo spragą 2027 m. priartės prie psichologinės 10 000 zlotų (apie 2 300 eurų) ribos. Bet svarbiausia detalė – ne pati suma, o tai, kad spragai aptikti nebereikia policininko. Tą darbą jau atlieka algoritmas, lyginantis duomenų bazes. Ir būtent čia Lietuvos vairuotojui verta atkreipti dėmesį – nes ta pati sistema veikia ir čia.
Kas keičiasi Lenkijoje
Lenkijos baudos už privalomojo civilinės atsakomybės (OC) draudimo spragą dydis susietas su minimalia alga. Vyriausybei pasiūlius 2027 m. minimalų atlyginimą pakelti iki 4 950 zlotų, maksimali bauda lengvajam automobiliui atrodys taip: 9 900 zlotų, jei draudimo pertrauka viršija 14 dienų; 4 950 zlotų, jei ji trunka nuo 4 iki 14 dienų; ir 1 980 zlotų, jei pertrauka tęsėsi 1–3 dienas. 2026 m. maksimali suma siekia 9 610 zlotų, tad 2027 m. laukia dar vienas šuolis aukštyn.
Kodėl policininko nebereikia
Anksčiau draudimo pertrauką galėjo aptikti beveik vien tik pareigūnas patikros metu. Dabar Lenkijos garantinis draudimo fondas (UFG) naudoja algoritmą, kurį galima vadinti „elektroniniu policininku“: jis turi prieigą prie registruotų automobilių duomenų, gauna informaciją apie sudarytas draudimo sutartis (draudikai privalo apie jas pranešti) ir tiesiog sulygina abi bazes. Rezultatas – galimybė aptikti kiekvieną neapdraustą automobilį. Skaičiai stebina: kasmet UFG užfiksuoja nuo 350 iki 400 tūkstančių draudimo pertraukos atvejų, ir daugelis savininkų „įkliūva“ paprasčiausiai dėl nežinojimo.
O ar tokia automatinė patikra – tik Lenkijos reikalas? Visai ne – ir čia slypi svarbiausia žinia Lietuvos vairuotojui.
Kaip tai veikia Lietuvoje
Lietuvoje veikia analogiška logika. Lietuvos transporto priemonių draudikų biuras (CAB) tvarko visų sudarytų TPVCA sutarčių duomenų bazę, o policijos pareigūnai draustumą tikrina nuotoliniu būdu – popierinio poliso turėti nebūtina. Be to, greičio ir kitos kameros pažeidimus fiksuoja automatiškai, tad neapdrausto automobilio dalyvavimas eisme gali būti užfiksuotas ir be tiesioginio kontakto su pareigūnu. Jokio „pereinamojo laikotarpio“ nėra – draudimui pasibaigus bent viena minute, automobilis jau laikomas neapdraustu.
Skiriasi tik baudų dydis. Pagal Administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnį, vairuotojui už neapdraustos transporto priemonės vairavimą skiriama bauda paprastai siekia 50–100 eurų, savininkui (fiziniam asmeniui) – 60–120 eurų, o juridinio asmens atsakingam atstovui – 120–240 eurų. Palyginti su Lenkijos tūkstančiais zlotų, tai atrodo simboliška.
Tikroji rizika – ne bauda
Redakcijos vertinimu, būtent čia slypi didžiausias nesusipratimas: nedidelė Lietuvos bauda sukuria klaidingą saugumo jausmą. Reali grėsmė – ne 100 eurų nuobauda, o regresas. Jei neapdraustas automobilis sukelia eismo įvykį, nukentėjusiesiems žalą pirmiausia atlygina CAB, tačiau vėliau visą sumą išsiieško iš kaltininko. Dėl kūno sužalojimų tokios pretenzijos gali siekti dešimtis ar net šimtus tūkstančių eurų – iš asmeninės kišenės.
Kada draudimas nutrūksta nepastebimai
Tiek Lenkijoje, tiek Lietuvoje dažniausios spragos priežastys tos pačios ir dažnai netikėtos savininkui:
- Pardavus ar nusipirkus automobilį – draudimas NEpereina naujam savininkui; naujasis privalo sudaryti savo TPVCA sutartį
- Mokant įmoką dalimis – praleidus ar sumokėjus mažesnę įmoką, draudikas gali nutraukti sutartį iškart
- Manant, kad nenaudojamo automobilio drausti nereikia – įstatymas to nenumato; draudimas privalomas visą laiką, kol automobilis registruotas
Praktinė išvada paprasta: nepriklausomai nuo to, ar bauda šimtas eurų, ar keli tūkstančiai zlotų, saugiausia pačiam pasitikrinti automobilio draustumą CAB sistemoje pagal valstybinį numerį – tai nemokama ir užtrunka kelias sekundes. Geriau tai padaryti dabar, nei sužinoti apie spragą po avarijos.
