„Nepūsiu — geriau jau atsisakysiu“ — tokia mintis kartais šauna vairuotojui, sustabdytam blaivumo patikrinimui. Deja, tai viena brangiausių klaidų, kokią galima padaryti kelyje. Lietuvos įstatymai vairuotojui suteikia realių teisių, bet kartu numato ir aiškią pareigą: patikrinimo atsisakyti negalima, o bandymas jo išvengti baudžiamas taip pat, kaip vairavimas girtam.
Kaip vyksta patikrinimas
Vairuotojo neblaivumas Lietuvoje nustatomas dviem būdais — tikrinimu ir medicinine apžiūra. Tikrinimą pareigūnas atlieka metrologiškai patikrintu alkoholio matuokliu (alkotesteriu). Pagal Vyriausybės patvirtintą tvarką, techninė priemonė paprastai naudojama tada, kai pareigūnas įsitikina, kad vairuotojui būdingi neblaivumo požymiai — paraudusios akys, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai — arba atliekant planinį patikrinimą.
Jei per eismo įvykį nukentėjo žmonės, su juo susiję vairuotojai privalomai vežami į sveikatos priežiūros įstaigą. Svarbu ir tai, kad pagal KET 221 punktą iškart po eismo įvykio dalyviai privalo nevartoti alkoholio ar kitų svaigiųjų medžiagų, kol bus atliktas patikrinimas arba jo bus atsisakyta.
Kokias teises turi vairuotojas
Vairuotojas nėra bejėgis — turi konkrečių teisių, apie kurias mažai kas žino. Nesutikdamas su alkotesterio parodymais, jis gali reikalauti, kad būtų nuvežtas į asmens sveikatos priežiūros įstaigą medicininei apžiūrai, kurios metu atliekamas kraujo ar šlapimo tyrimas. Be to, galima prašyti pateikti alkotesterio metrologinės patikros dokumentus, patvirtinančius, kad prietaisas veikia tinkamai.
Nesutinkantis su medicininės apžiūros rezultatu asmuo turi teisę savo iniciatyva kreiptis dėl pakartotinio tyrimo kitoje įstaigoje — pageidautina ne vėliau kaip per valandą nuo pirmosios apžiūros. Vis dėlto verta žinoti, kad, remiantis teismų praktika, vėliau atlikto kraujo tyrimo rezultatas savaime nepaneigia alkotesterio duomenų, nes alkoholio koncentracija organizme laikui bėgant natūraliai mažėja.
Kodėl atsisakyti — pati blogiausia išeitis
Čia ir slypi svarbiausia, dažnai nesuprantama detalė. Atsisakymas ar vengimas pasitikrinti nėra būdas išvengti atsakomybės — priešingai, įstatymas jį prilygina girtumui. Pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, apsvaigimo patikrinimo vengimas užtraukia lygiai tokią pačią baudą kaip vairavimas esant 0,41–1,5 promilės neblaivumui: nuo 800 iki 1100 eurų.
Ir tai dar ne viskas. To paties straipsnio 6 dalis numato, kad už šį pažeidimą privaloma skirti teisės vairuoti atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Ar tikrai verta atsisakyti pūsti, jei rezultatas toks pat, kaip būtum pripažintas girtu? Teismų praktikoje vengimu laikomi bet kokie veiksmai ar neveikimas, kuriais vairuotojas išreiškia valią nesitikrinti.
Tokia pati bauda gresia ir tada, jei vairuotojas alkoholio išgeria jau po sustabdymo, bet dar iki patikrinimo — senoji „gudrybė“ išgerti, kad būtų sunkiau nustatyti girtumą vairavimo metu, dabar traktuojama identiškai vengimui.
Ką iš tikrųjų daryti sustabdžius
Jei jus sustabdo blaivumo patikrinimui, elkitės ramiai ir bendradarbiaukite. Sutikite atlikti tikrinimą alkotesteriu — tai jūsų pareiga. Jei nesutinkate su parodymais, nekonfliktuokite, o pasinaudokite teise: paprašykite metrologinės patikros dokumentų ir reikalaukite medicininės apžiūros sveikatos priežiūros įstaigoje. Būtent toks kelias — o ne atsisakymas — leidžia teisėtai apginti savo poziciją, jei manote, kad prietaisas suklydo.
Ši informacija skirta bendram susipažinimui ir nėra teisinė konsultacija. Konkrečioje situacijoje dėl teisių ir procedūrų verta kreiptis į teisininką.
