Degalinė gali įpilti mažiau degalų, nei rodo skaitiklis, ir nepažeisti nė vieno teisės akto. Degalų kolonėlės paklaida Lietuvoje yra įteisinta — bet tik labai siauroje riboje. Ją perėjus, prasideda administracinė atsakomybė, o tyčinio rodmenų klastojimo atveju konfiskuojama ir pati kolonėlė.
Kaimynų patirtis rodo, kad tema gyva. Lenkijos Teisingumo ministerija pasiūlė baudas už netinkamai veikiančias degalų kolonėles pakelti nuo 500–1 000 iki 3 000 zlotų, o projektą (Nr. UD398) vyriausybė turėjo nagrinėti spalio 1 d. Lietuvoje tokio šuolio nereikia. Sumos čia jau dabar didesnės — tik mažai kas jas žino.
Legali paklaida: kiek degalinė gali „nepripilti“
Naftos produktų įpylimo kolonėlių didžiausia leidžiama santykinė paklaida — ±0,5 proc. tūrio. Automobiliams skirtų dujų kolonėlėms riba platesnė: ±1 proc. Paprasčiau: pilant 10 litrų leidžiamas skirtumas yra ne daugiau kaip 50 mililitrų.
Svarbi detalė, kurią daugelis supranta klaidingai: paklaida nėra degalinės teisė įpilti mažiau. Tai matavimo netikslumo riba, veikianti į abi puses — tiek vairuotojo, tiek degalinės nenaudai.
Bet ar tie 50 mililitrų iš tikrųjų nieko nereiškia? Jei pilate po 50 litrų kartą per savaitę, 0,5 proc. riba per metus susideda į maždaug 13 litrų. Apie ketvirtį vidutinio bako.
Pati kolonėlė yra matavimo priemonė, priskirta teisinio metrologinio reglamentavimo sričiai. Jos techninė būklė tikrinama ne rečiau kaip kartą per metus, o ant korpuso privalo būti galiojantis patikros žymuo ir nepažeista plomba. Priežiūrą vykdo Lietuvos metrologijos inspekcija.
Degalų kolonėlės paklaida virš ribos – jau pažeidimas
Reidasofficial.lt redakcija peržiūrėjo ANK 140 straipsnio „Metrologijos srities teisės aktų pažeidimas“ redakciją — skaičiai konkretūs.
Už neatliktą teisinį metrologinį patvirtinimą, pažeistą patikros žymenį ar plombą arba už kolonėlės, kurios neatitiktis nustatyta per priežiūrą, naudojimą ANK 140 str. 1 d. numato baudą asmenims nuo 55 iki 550 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims — nuo 180 iki 1 000 eurų. Pakartotinai padarytas toks nusižengimas (2 d.) kainuoja atitinkamai nuo 550 iki 1 000 ir nuo 1 000 iki 2 700 eurų.
Atskirai vertinamas tyčinis veiksmas. ANK 140 str. 3 d. nustato, kad matavimo priemonės tyčinis gadinimas arba jos rodmenų ar programinės įrangos klastojimas užtraukia baudą nuo 550 iki 1 000 eurų asmenims ir nuo 1 000 iki 2 700 eurų atsakingiems asmenims. Pakartotinis atvejis (4 d.) pakyla iki 2 700–5 300 eurų. O penktoji dalis priduria tai, ko pinigais neišmatuosi: už 2, 3 ir 4 dalyse numatytus nusižengimus privaloma skirti matavimo priemonės konfiskavimą.
Kas bent kartą stovėjo prie kolonėlės ir žiūrėjo, kaip skaičiai bėga greičiau nei litrai — tas supranta, kodėl ši dalis svarbi.
Ką daryti, jei įtariate netikslumą
Vienas dokumentas nusprendžia, ar skundas turės pagrindą.
- Pasilikite kvitą. Tai vienintelis įrodymas, kiek litrų ir už kokią sumą jums pardavė.
- Prieš pylimą pažiūrėkite, ar skaitiklis nustatytas į nulį.
- Apžiūrėkite kolonėlę: ar yra galiojantis patikros žymuo, ar nepažeista plomba.
- Jei skaičiai nesutampa, kreipkitės į Lietuvos metrologijos inspekciją ir nurodykite degalinės adresą, kolonėlės numerį, datą bei laiką.
Be kvito pranešimas lieka tik nuomone. Ir tai — jau visai kitas pokalbis.
Ribos, kurios kitur dvigubai laisvesnės
Lenkijoje kolonėlei leidžiama suklysti iki 1 proc. — dvigubai daugiau nei Lietuvoje. Tai paaiškina, kodėl ten kalbama apie baudų kėlimą: galiojančios 500–1 000 zlotų sumos nesąžiningų operatorių nesustabdė. Lenkijos valstybės kontrolės institucijos (NIK) auditas parodė dar įdomesnį dalyką — iš anksto nepaskelbtų patikrinimų metu pažeidimai rasti 14,3 proc. kolonėlių, o apie patikrinimą pranešus iš anksto — vos 2,2 proc.
Lietuvos inspektoriai taip pat gali atvykti be išankstinio įspėjimo, su saikikliu rankose. Sunku nepastebėti, kad skirtumas tarp tų dviejų procentų yra ne apie techniką, o apie elgesį.
Redakcijos vertinimu, Lietuvoje problema ne baudų dydis — jos jau dabar griežtesnės nei tai, ką Lenkija tik svarsto. Problema ta, kad šią sistemą beveik niekada nepajudina pats vairuotojas. Ne todėl, kad negali, o todėl, kad nežino, kad gali.