Du vairuotojai tą patį rytą pralėkė pro greičio matuoklį – abu 25 km/h virš leistino. Po mėnesio vienas sumokėjo 15 eurų, kitas – 60. Ta pati vieta, tas pats greitis, tas pats Administracinių nusižengimų kodekso straipsnis.
Kaip taip nutinka? Greičio viršijimo bauda Lietuvoje beveik niekada nėra vienas fiksuotas skaičius – tai intervalas, o kur tiksliai jame atsidursite, lemia keli veiksniai. Ir tai — dar ne viskas.
Kodėl bauda – ne vienas skaičius, o intervalas
Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 416 straipsnis greičio viršijimą skirsto į grupes pagal tai, kiek viršijote leistiną greitį. Kiekvienai grupei numatyta ne konkreti suma, o „nuo–iki“ riba:
- iki 10 km/h – tik įspėjimas, be baudos;
- daugiau kaip 10, bet ne daugiau kaip 20 km/h – nuo 12 iki 30 €;
- daugiau kaip 20, bet ne daugiau kaip 30 km/h – nuo 30 iki 90 €;
- daugiau kaip 30, bet ne daugiau kaip 40 km/h – nuo 120 iki 170 €;
- daugiau kaip 40, bet ne daugiau kaip 50 km/h – nuo 170 iki 230 €;
- daugiau kaip 50 km/h – nuo 450 iki 550 €.
Jau matote problemą? Už tą patį 25 km/h viršijimą vienas gali gauti 30, kitas – 90 eurų. Ir abi sumos teisėtos.
Nuo ko priklauso greičio viršijimo baudos dydis
Čia įsijungia dažnai pamirštama taisyklė. Pagal ANK 34 straipsnį baudos dydis skaičiuojamas nuo sankcijoje numatytų mažiausios ir didžiausios baudų vidurkio. Kitaip tariant, atskaitos taškas – ne minimumas, o vidurys.
Pavyzdžiui, grupei „nuo 30 iki 90 €“ vidurkis yra 60 eurų. Nuo šios sumos pareigūnas ir pradeda skaičiuoti, atsižvelgdamas į pažeidimo pobūdį, vairuotojo kaltę ir jo asmenybę.
Kas baudą didina, o kas – mažina
Vidurkis – tik pradžia. ANK 35 ir 36 straipsniai numato aplinkybes, kurios sumą pastumia žemyn arba aukštyn.
Baudą mažina (ANK 35 str.): jei vairuotojas prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi, padeda išaiškinti pažeidimą, yra sunkios materialinės padėties arba 65 metų ir vyresnis. Kai yra vien lengvinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė nei vidurkis bauda.
Baudą didina (ANK 36 str.): pakartotinis toks pat pažeidimas, sunkūs padariniai, pažeidimas neblaiviam. Kai yra vien sunkinančių aplinkybių, bauda – ne mažesnė nei vidurkis.
Štai kodėl du vairuotojai su vienodu greičiu gali išsiskirti: vienas prisipažino ir gailisi, kitas ginčijasi ir jau antrą kartą per metus lekia pro tą patį matuoklį. Forumuose visi žino „tikslią“ baudą. Nutarime – visai kita aritmetika.
Kaip sumokėti perpus mažiau
Yra ir ketvirtas veiksnys, apie kurį daugelis sužino per vėlai. Jei pažeidimas nesunkus, pareigūnas dažnai surašo administracinį nurodymą – pasiūlymą sumokėti baudą savanoriškai. Sumokėjus per 15 kalendorinių dienų nuo protokolo įteikimo (arba per 30 dienų, jei surašyta jums nedalyvaujant), pirmą kartą pažeidusiam vairuotojui bauda lygi pusei minimalios sankcijoje numatytos sumos (ANK 610 str.).
Grįžkime prie 25 km/h viršijimo. Minimali bauda toje grupėje – 30 €, taigi administraciniu nurodymu sumokate vos 15. O tas, kuris nurodymo neįvykdo laiku, bylą perleidžia nagrinėti bendra tvarka – ir gauna jau vidurkiu paremtą 60 eurų sumą ar didesnę. Sunku nepastebėti, kad brangiausiai dažnai sumoka ne piktybiškiausi, o tiesiog neatidūs vairuotojai.
Todėl, gavę baudą, prieš ginčydamiesi ar delsdami patikrinkite bent tris dalykus: į kurią ANK 416 straipsnio grupę patenka jūsų greitis, ar surašytas administracinis nurodymas ir kada baigiasi 15 dienų terminas. Kartais tų kelių minučių užtenka, kad ta pati bauda kainuotų perpus mažiau.
