Stovėjimo aikštelėje brūkštelėjote greta stovintį automobilį, apsidairėte – niekas nemato – ir nuvažiavote. Atrodo smulkmena, apie kurią po kelių minučių pamiršite. Iš tikrųjų tai viena brangiausiai kainuojančių klaidų Lietuvos keliuose, o pasekmės gali siekti tūkstančius eurų, teisės vairuoti atėmimą, o kai kuriais atvejais – ir automobilio konfiskaciją.
Ką įstatymas laiko pasitraukimu iš įvykio vietos
Pagal ANK 426 straipsnį, pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles yra atskiras, sunkiai baudžiamas nusižengimas. Svarbu suprasti – tai galioja ne tik po rimtų avarijų. Net menkas kliūties ar kito automobilio kliudymas, po kurio vairuotojas nuvažiuoja nesustojęs ir nesilaikydamas KET reikalavimų, jau patenka po šiuo straipsniu.
Kiek tai realiai kainuoja
Baudos dydis priklauso nuo padarytos žalos. Kai žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, vairuotojui gresia bauda nuo 600 iki 1100 eurų. Kai žala didesnė – bauda auga nuo 1100 iki 2000 eurų.
Dar griežčiau baudžiami asmenys, apskritai neturintys teisės vairuoti: jiems suma siekia nuo 850 iki 2000 eurų, o didesnės žalos atveju – net nuo 2000 iki 2600 eurų. Būtent iš čia ir kyla dažnai minima „iki 2600 eurų“ riba – ji taikoma būtent neturintiems teisės vairuoti.
Ne tik pinigai: teisės ir automobilis
Ar viskas baigiasi bauda? Ne. Už pasitraukimą iš įvykio vietos vairuotojui papildomai gali būti skiriamas teisės vairuoti atėmimas nuo vienų iki trejų metų, o neturintiems teisės vairuoti asmenims toks atėmimas privalomas.
Yra ir dar viena griežta priemonė, kurią daugelis painioja. Automobilio konfiskacija už pasitraukimą iš įvykio vietos gali būti skiriama, bet – svarbus niuansas – tik asmenims, kurie neturi teisės vairuoti. Eiliniam vairuotojui su galiojančiu pažymėjimu už patį pasitraukimą automobilis nekonfiskuojamas, tačiau bauda ir teisių atėmimas lieka visiškai reali grėsmė.
Atskira situacija – nesustojimas pareigūnui
Tas pats ANK 426 straipsnis reglamentuoja ir kitą pažeidimą – nepaklusimą pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Nepaklusus policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustoti, bauda siekia nuo 850 iki 1200 eurų, o už tai privaloma skirti teisės vairuoti atėmimą nuo trejų iki penkerių metų. Būtent šiuo atveju – priešingai nei paprasto pasitraukimo – automobilio konfiskacija gali būti taikoma nepriklausomai nuo to, ar vairuotojas turi teises.
Kodėl pabėgti niekada neapsimoka
Šiais laikais likti nepastebėtam beveik neįmanoma – gatvėse pilna vaizdo registratorių, stebėjimo kamerų ir liudininkų su telefonais. Sustojęs ir sąžiningai užpildęs deklaraciją vairuotojas dažniausiai lieka su nedidele draudimo procedūra. Pabėgęs – rizikuoja tūkstantinėmis baudomis, teisių praradimu ir baudžiamosios atsakomybės riba, jei nukentėtų žmonės.
O ką daryti, jei pabėgo kitas?
Kartais situacija būna atvirkštinė – nukentėjote jūs, o kaltininkas nuvažiavo nesustojęs. Tokiu atveju svarbiausia kuo greičiau surinkti bet kokią informaciją: pabėgusio automobilio markę, spalvą, bent dalį valstybinio numerio, įvykio laiką ir vietą. Jei patys nespėjote nieko užfiksuoti, dažnai lemiamu įrodymu tampa pro šalį važiavusių vairuotojų vaizdo registratorių įrašai.
Būtent tokiems atvejams skirta platforma armatei.lt – joje galima paskelbti kreipimąsi ir ieškoti liudininkų bei jų registratorių įrašų dėl konkretaus įvykio. Kuo daugiau žmonių pamatys kreipimąsi, tuo didesnė tikimybė, kad pabėgusį pažeidėją pavyks nustatyti, o įrašą – perduoti tyrimą atliekančioms institucijoms.
Ką daryti iškart po įvykio
Jei tapote eismo įvykio dalyviu, net ir menko, elkitės nuosekliai: nedelsdami sustokite ir įjunkite avarinę signalizaciją, įsitikinkite, ar nėra nukentėjusiųjų, ir prireikus kvieskite pagalbą numeriu 112. Jei žala nedidelė ir dėl aplinkybių nesiginčijama, užpildykite eismo įvykio deklaraciją. O jei kliudėte stovintį automobilį, kurio savininko nėra, palikite žinutę su savo kontaktais – tai kelių minučių veiksmas, apsaugantis nuo tūkstantinės baudos ir teisių praradimo.
