Radarų detektorius ant priekinio stiklo Lietuvoje daugelio vairuotojų galvose yra tas pats, kas kontrabanda: laikai — rizikuoji. Įsitikinimą palaiko ir pardavėjų atsargumas, ir šnekos apie konfiskaciją. Bet Kelių eismo taisyklės ir Administracinių nusižengimų kodeksas sako kitą dalyką. Ir tai jau yra patvirtinęs teismas.
Ką iš tikrųjų draudžia įstatymas
KET 233 punktas suformuluotas trumpai: transporto priemonėje draudžiama įrengti greitį matuoti trukdančias priemones ir daiktus.
Raktinis žodis — „trukdančias“. Ne „aptinkančias“, ne „įspėjančias“. Įstatymas draudžia įrangą, kuri aktyviai veikia greičio matavimo prietaisą: blokuoja jo signalą, jį iškraipo arba neleidžia jam atlikti savo funkcijos.
Tokie prietaisai vadinami blokatoriais, antiradarais arba lazerių trikdikliais. Jie Lietuvoje neteisėti.
Radarų detektorius veikia kitaip. Jis nesiunčia nieko — tik priima. Prietaisas gaudo policijos matuoklio skleidžiamas mikrobangas ir apie tai praneša vairuotojui. Greičio matavimo įrangai jis nedaro absoliučiai jokio poveikio.
Teismas šį klausimą jau išsprendė
Klaipėdos apylinkės teismas panaikino vairuotojui skirtą 30 eurų baudą, kai paaiškėjo, kad pareigūnai jo prietaisą klaidingai įvardijo kaip antiradarą. Iš tikrųjų tai buvo greičio matuoklio detektorius, kuris matavimo įrangos veikimo netrikdo.
Teismas rėmėsi paties prietaiso paskirtimi: jis aptinka lazerinius ir impulsinius greičio matavimo prietaisus bei apie juos įspėja vairuotoją. Signalų neblokuoja ir jų neiškraipo. Kadangi vien signalų aptikimas įstatymu nedraudžiamas, pažeidimo sudėties nėra.
Svarbi detalė: teismo posėdyje ir policijos atstovė pripažino, kad radarų detektoriai Lietuvoje nėra draudžiami.
Kas tikrai konfiskuojama
ANK 415 straipsnio 4 dalis numato 30–50 eurų baudą vairuotojams už transporto priemonių su įrengtomis greitį matuoti trukdančiomis priemonėmis ir daiktais vairavimą.
To paties straipsnio 9 dalis pridedama griežčiau: už 4 dalyje numatytą nusižengimą privaloma skirti greitį matuoti trukdančių priemonių ir daiktų konfiskavimą.
„Privaloma“ reiškia, kad pareigūnas neturi diskrecijos. Bet konfiskuojamas tik tas objektas, kuris atitinka normą — trukdanti priemonė. Pasyvus detektorius į šią kategoriją nepatenka, todėl ir konfiskacijos pagrindo nėra.
Praktikoje tai reiškia, kad blokatoriaus savininkui bauda dažnai būna mažesnė problema nei prarasta įranga. Detektoriaus savininkui — nei viena, nei kita.
Trys prietaisai, kuriuos vairuotojai painioja
Blokatorius (antiradaras, lazerio trikdiklis). Aktyviai veikia matuoklį. Draudžiamas. Bauda 30–50 eurų plius privalomas konfiskavimas.
Radarų detektorius. Tik aptinka signalą ir įspėja. Lietuvoje legalus. Rinkoje tokie įrenginiai kainuoja maždaug nuo 300 iki 750 eurų.
Navigacijos programėlė. „Google Maps“, „Waze“, „TomTom AmiGO“ nieko neaptinka — jos rodo duomenis iš viešų duomenų bazių ir naudotojų pranešimų. Legalu.
Riba eina ne tarp „prietaiso“ ir „programėlės“, kaip dažnai manoma. Ji eina tarp aktyvaus trukdymo ir pasyvaus informavimo.
Antra 415 straipsnio 4 dalies pusė
Ta pati norma apima ir visai kitą pažeidimą: transporto priemonių, kurios nepriskirtos specialiosioms, tačiau yra su specialiaisiais šviesos ir (arba) garso signalais arba pažymėtos taip pat ar panašiai kaip specialiosios, vairavimą.
Praktiškai tai — mėlynos ar raudonos blyksinčios lempos, sirenos ir žymėjimas, imituojantis policijos, greitosios pagalbos ar priešgaisrinės tarnybos automobilius. Bauda ta pati: 30–50 eurų.
Logika aiški: eismo dalyviai turi vienareikšmiškai atpažinti, kuri transporto priemonė yra specialioji. Bet koks imitavimas šią sistemą griauna.
Kertant sieną taisyklės pasikeičia
Lietuviška laisvė baigiasi ties pasieniu. Latvijoje ir Estijoje radarų detektorių naudojimas draudžiamas, Vokietijoje pagal StVO 23 straipsnį draudžiami net programėlių kamerų įspėjimai — ir vairuotojui, ir keleiviui. Prancūzijoje bauda gali siekti 1 500 eurų.
Todėl prieš kelionę verta patikrinti ne tik prietaisus, bet ir telefono nustatymus.
Ką iš to daryti
Pardavėjų ir vairuotojų forumų kalbos apie „nelegalius antiradarus“ jau daug metų maišo dvi visiškai skirtingas prietaisų kategorijas — ir dėl to Lietuvoje egzistuoja mitas, kurio įstatymas nepatvirtina.
Redakcijos nuomone, ši painiava naudinga tik vienai pusei: ji leidžia pareigūnui surašyti protokolą, kurio vairuotojas neginčys, nes yra
