Tai, kad prietaisas laisvai stovi prekybos centro lentynoje, dar nereiškia, jog jį galima įjungti už vairo. Radarų detektorius – bene aiškiausias to pavyzdys. Pirkimas niekur nedraudžiamas. O naudojimas priklauso nuo vieno dalyko: ką tiksliai prietaisas daro su greičio matuoklio signalu.
Vokietijos prekybos tinklai tokius įrenginius periodiškai siūlo akcijose, nors jų naudojimas kelyje toje pačioje šalyje uždraustas. Lietuvoje riba nubrėžta kitoje vietoje – ir būtent ji lemia, ar vairuotojas išsiskirs tik su pinigais, ar ir su pačiu prietaisu.
Lietuvoje draudžiama ne įspėti, o trukdyti
Kelių eismo taisyklių 233 punktas suformuluotas trumpai: „Transporto priemonėje draudžiama įrengti greitį matuoti trukdančias priemones ir daiktus.“ Ne įspėjančias. Ne rodančias. Trukdančias. Radarų detektorius šiame punkte neminimas nė karto.
Atsakomybė numatyta Administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 4 dalyje – už tokio įrenginio turėjimą automobilyje gresia bauda nuo 30 iki 50 eurų. Bet bauda čia ne pati nemaloniausia dalis. To paties straipsnio 9 dalis nustato, kad greitį matuoti trukdančių priemonių ir daiktų konfiskavimas yra privalomas. Ne galimas – privalomas. Pareigūnas tokiu atveju diskrecijos neturi.
Kur radarų detektorius kerta įstatymo liniją
Skirtumas techninis, bet teisiškai lemiantis. Pasyvus radarų detektorius tik gauna radijo signalą ir informuoja vairuotoją apie matavimo įrangą. Lazerinis blokatorius ar signalų trukdytuvas veikia aktyviai – jis kišasi į patį matavimą ir iškreipia rezultatą. Pirmas prietaisas nieko netrukdo, antras trukdo pagal savo paskirtį.
Reidasofficial.lt redakcija peržiūrėjo KET 233 punkto ir ANK 415 straipsnio formuluotes – abiejose kalbama būtent apie trukdymą, ne apie informavimą. Lietuvos teismų praktikoje jau būta atvejų, kai vairuotojui skirta bauda buvo panaikinta, nes paaiškėjo, kad prietaisas greičio matavimui netrukdė.
O kaip tada su telefonu? Programėlė, rodanti stacionarių matuoklių vietas, į šį draudimą nepatenka – ji nieko netrukdo. Ir tai – dar ne viskas: svarbu ne prietaiso pavadinimas ant pakuotės, o jo veikimo principas. Užrašas „antiradaras“ pats savaime teisinio vertinimo nelemia.
Už Lietuvos ribų riba nubrėžta kitoje vietoje
Vokietijoje požiūris griežtesnis. Pagal Vokietijos automobilių klubo ADAC paaiškinimą, vietos kelių eismo taisyklės draudžia ne tik naudoti, bet ir vežtis paruoštą veikti įrenginį, kuris turi rodyti eismo kontrolės priemones. Už tai – 75 eurų bauda ir vienas punktas vairuotojų registre, o prietaisas gali būti paimtas ir sunaikintas. Išjungti privalu ir navigacijos bei telefono įspėjimus apie greičio kameras. Taigi radarų detektorius tenai negali būti net paruoštas veikti, nors nupirktas visiškai teisėtai.
Redakcijos vertinimu, būtent šis skirtumas ir kuria didžiausią painiavą: tas pats prietaisas, nupirktas toje pačioje lentynoje, vienoje valstybėje yra teisėta pagalba, kitoje – pažeidimas dar prieš jį įjungiant.
Formuluotės skiriasi. Rezultatas vairuotojui – tas pats: prietaiso jis nebeatsiima.
Ką patikrinti prieš tvirtinant prietaisą prie stiklo
Prieš įrengiant bet kokį su greičio matavimu susijusį įrenginį, verta išsiaiškinti kelis dalykus:
- ar prietaisas tik aptinka signalą, ar jį generuoja arba trukdo – tai nurodyta techninėje specifikacijoje, ne reklamoje;
- ar maršrutas neveda per šalis, kuriose draudžiamas net paruoštas veikti, bet neįjungtas prietaisas;
- ar navigacijos ir telefono įspėjimų funkcijos išjungtos prieš įvažiuojant į tokią šalį.
Lietuvoje saugu laikytis vienos taisyklės: jei įrenginys kaip nors veikia matavimo rezultatą, jo vieta – ne automobilyje. Galima rizikuoti. Galima ir antrą kartą pirkti tą patį prietaisą po konfiskavimo.
Prieš tolimesnę kelionę patikrinkite prietaiso specifikaciją ir išjunkite įspėjimų funkcijas telefone bei navigacijoje – užtrunka kelias minutes.
