Vokietijoje veikianti Flensburgo taškų sistema primena: baudos ir net teisės vairuoti praradimas gresia ne tik automobilių vairuotojams. Dviratininkai, elektrinių paspirtukų naudotojai, o kartais net pėstieji gali „susirinkti” pažeidimų, kurie turi rimtų pasekmių. O kaip tokie atvejai vertinami Lietuvoje?
Ar žinojote, kad Lietuvoje galima prarasti teisę vairuoti automobilį net jei jo tą dieną apskritai nesate lietę?
Girtas dviratininkas ar paspirtukininkas – bauda gali siekti kelis šimtus eurų
Lietuvoje, skirtingai nei Vokietijoje, nėra kaupiamųjų „taškų” registro – vietoj to ANK numato tiesiogines pinigines baudas, kurios priklauso nuo nustatyto neblaivumo laipsnio. Pagal ANK 428 straipsnio 7 dalį, dviračio, motorinio dviračio ar elektrinės mikrojudumo priemonės (t. y. elektrinio paspirtuko) vairavimas esant neblaiviam nuo 0,41 iki 1,5 promilės užtraukia baudą nuo 80 iki 150 eurų. Jei neblaivumas viršija 1,51 promilės arba asmuo apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, arba vengia patikrinimo, bauda pagal ANK 428 straipsnio 8 dalį siekia nuo 150 iki 200 eurų.
Svarbus skirtumas nuo Vokietijos: Lietuvoje elektrinis paspirtukas teisiškai priskiriamas atskirai „elektrinių mikrojudumo priemonių” kategorijai, o ne prilyginamas motorinei transporto priemonei kaip Vokietijoje. Tai reiškia, kad paspirtuko vairuotojui taikomos ANK 428 straipsnio (o ne automobiliams skirto 422 straipsnio) sankcijos – jos švelnesnės nei už neblaivų automobilio vairavimą, tačiau vis tiek realios ir apčiuopiamos piniginiu požiūriu.
Kitos KET pažeidimų rūšys – nuo šalmo iki šviesoforo
ANK 428 straipsnio 1 dalis numato baudą nuo 20 iki 40 eurų už įvairius pažeidimus, kuriuos gali padaryti ne tik dviratininkai ir paspirtukų vairuotojai, bet ir pėstieji – tai apima eismo reguliavimo signalų, kelio ženklų bei ženklinimo reikalavimų nepaisymą, taip pat šalmo nedėvėjimą, kai tai privaloma. Jei dėl tokio pažeidimo sukeliama pavojinga situacija, bauda kyla iki 30–50 eurų (2 dalis), jei sugadinamas turtas – iki 40–60 eurų (3 dalis), o jei nežymiai sutrikdoma sveikata – iki 90–140 eurų (4 dalis). Jei pažeidimą lydi neblaivumas ar apsvaigimas ir dėl to nukenčia sveikata ar turtas, bauda siekia nuo 170 iki 230 eurų (5 dalis).
Kodėl Lietuvos sistema iš esmės skiriasi nuo Vokietijos
Pagrindinis struktūrinis skirtumas – Vokietijoje Flensburgo registre kaupiami taškai gali sukelti vairuotojo pažymėjimo galiojimo patikrinimą (MPU) ir galiausiai teisės vairuoti praradimą net tuo atveju, jei visi pažeidimai buvo padaryti ne su automobiliu, o, pavyzdžiui, su dviračiu. Lietuvoje panašaus kaupiamojo mechanizmo nėra – kiekvienas pažeidimas vertinamas atskirai, o teisės vairuoti apribojimas automobiliui dėl dviračio ar paspirtuko pažeidimo tiesiogiai netaikomas, nebent pats pažeidimas buvo padarytas jau turint sustabdytą ar atimtą teisę vairuoti.
Tai nereiškia, kad pasekmių nėra – priešingai, piniginės baudos už neblaivų važiavimą dviračiu ar paspirtuku Lietuvoje gali greitai susisumuoti, ypač jei prie pagrindinio pažeidimo prisideda ir kiti, pavyzdžiui, šalmo nedėvėjimas ar šviesoforo signalo nepaisymas. Verta atsiminti: net ir be automobilio rakto rankoje, kelyje elgiamasi pagal tas pačias saugumo taisykles, o už jų nepaisymą moka visi eismo dalyviai – ne tik vairuotojai.
