Šviesoforas dega raudonai, automobilis stovi vietoje, o ranka instinktyviai siekia telefono – atsakyti į žinutę, kol niekur nevažiuoji. Atrodo nekaltai. Bet ar tai jau pažeidimas? Vilniečio istorija, apie kurią šiais metais rašė Lietuvos žiniasklaida, rodo, kad atsakymas gali nustebinti: pažeidimą užfiksavo ne pareigūnų ekipažas, o ant gatvės stulpo sumontuota kamera.
Kiek kainuoja telefonas prie vairo
Pagal Administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 3 dalį, transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme (išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi) vairuotojui draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis. Išimtis – laisvų rankų įranga arba telefonas, pritvirtintas specialiame laikiklyje. Pažeidus šį reikalavimą, gresia bauda nuo 60 iki 90 eurų. Tai gerokai daugiau nei įprasta 30–90 € bauda už daugumą kitų 417 straipsnio pažeidimų – įstatymų leidėjas telefoną prie vairo vertina rimčiau.
„Bet aš juk stovėjau prie šviesoforo”
Būtent čia slypi dažniausias nesusipratimas. Formuluotė „išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi” daugeliui skamba kaip laisvė paimti telefoną kiekvieną kartą, kai automobilis nejuda. Bet ar sustojimas prie raudono šviesoforo signalo ar spūstyje tikrai laikomas „stovėjimu”? Ne. Tokiu atveju automobilis tebedalyvauja eisme – jis sustojo ne dėl vairuotojo sprendimo, o dėl eismo sąlygų. Todėl telefono paėmimas prie raudono signalo traktuojamas taip pat, kaip ir važiuojant. Tikra išimtis galioja tik tada, kai transporto priemonė sąmoningai pastatyta – pavyzdžiui, stovėjimo aikštelėje ar degalinėje su išjungtu varikliu.
Kaip pažeidimas įrodomas – ir kodėl kameros gaudo vis geriau
Iki šiol baudą už telefoną prie vairo Lietuvoje buvo galima skirti tik užfiksavus patį faktą – dažniausiai tai darė pareigūnas, tiesiogiai matęs telefoną vairuotojo rankoje. Bet situacija keičiasi. „Via Lietuva” valstybinės reikšmės keliuose jau naudoja dirbtinio intelekto sprendimus – kol kas daugiausia numerių atpažinimui, tačiau įmonės atstovai neslepia: jei telefonų fiksavimo praktika pasiteisins kitose šalyse, ji būtų svarstoma ir Lietuvoje. Vilniuje, Kalvarijų ir Apkasų gatvių sankryžoje, tokia DI paremta įranga jau išbandoma.
Užsienyje rezultatai iškalbingi: Australijoje DI kameros fiksuoja net menkiausią prisilietimą prie telefono, o telefono padėjimas ant kelių nuo baudos nebeapsaugo. Jungtinėje Karalystėje viena tokia kamera per pirmąsias tris dienas užfiksavo beveik tris šimtus pažeidimų. „Telia” užsakymu atlikta apklausa parodė, kad net 55 proc. Lietuvos vairuotojų bent kartais vairuodami paima telefoną į rankas – tai reiškia, kad įdiegus panašias kameras pažeidėjų būtų fiksuojama nepalyginamai daugiau nei dabar.
Redakcijos vertinimu, kryptis aiški: DI kameros eismo stebėjimo iš esmės nepakeis, bet gerokai padidins pažeidimų nustatymo našumą. Praktinė išvada paprasta – įprotį geriau keisti dabar, o ne tada, kai bauda ateis paštu. Telefoną iš karto padėkite į laikiklį, maršrutą navigacijoje suveskite prieš pajudant, o jei būtina rašyti žinutę – suraskite tikrą stovėjimo vietą ir išjunkite variklį.
