Jei grįžote iš kelionės po Europą ir galvojate, kad vairavimo nuodėmės liko už sienos – verta perskaityti šį tekstą iki galo. Užsienyje gauta bauda labai dažnai pasiveja vairuotoją ir Lietuvoje, o įsitikinimas, kad „svetimos valstybės baudos nepasieks”, yra viena brangiausiai kainuojančių klaidų.
Mašina grįžo namo. Bauda – atvažiavo iš paskos. Štai kaip tai veikia ir nuo kokios sumos tikrai teks susimokėti.
Kodėl bauda apskritai jus suranda
Pirmas dalykas, kurį verta suprasti: kita ES valstybė jūsų asmens duomenis gauna visiškai teisėtai. Pagal ES direktyvą 2015/413, skirtą tarpvalstybiniam keitimuisi informacija apie kelių eismo saugumo pažeidimus, pažeidimą užfiksavusi šalis gali kreiptis į transporto priemonės registracijos valstybę – Lietuvos atveju į Regitrą – ir sužinoti, kam priklauso automobilis.
Tai reiškia, kad greičio viršijimas, važiavimas per raudoną, nesegėtas diržas ar telefonas rankoje, užfiksuoti kameros Lenkijoje, Vokietijoje ar Italijoje, nesunkiai virsta laišku jūsų pašto dėžutėje. Tiesiog ne iš karto – dažniausiai po kelių savaičių ar mėnesio.
Lemiama riba – 70 eurų
Čia ir slypi mažai žinoma, bet svarbi detalė. Baudos išieškojimą kitoje valstybėje reglamentuoja ES pamatinis sprendimas 2005/214/TVR dėl finansinių baudų tarpusavio pripažinimo. Pagal jį vienos šalies paskirta bauda gali būti perduota vykdyti kitai ES šaliai – tai yra, Lietuvoje jūsų baudą gali priverstinai išieškoti taip, lyg ji būtų paskirta čia.
Bet yra riba. Jei bauda mažesnė nei 70 eurų, valstybė gali atsisakyti ją pripažinti ir vykdyti. Virš šios sumos – tarpusavio pripažinimo mechanizmas veikia, ir prašymas perduodamas kompetentingai Lietuvos institucijai bei teismui.
Reiškia, pakaks nepaisyti laiško dėl 90 eurų baudos, ir viskas išsispręs savaime? Deja, ne. Būtent virš 70 eurų ribos ignoravimas ir virsta antstolio raštu Lietuvoje.
Svarbus niuansas: tai – ne lietuviška bauda
Dar vienas dažnai painiojamas dalykas. Lietuvos ANK (Administracinių nusižengimų kodeksas) taikomas pažeidimams, padarytiems Lietuvoje. Užsienyje gauta bauda skiriama pagal tos šalies įstatymus – tad jos nei išrašo, nei panaikina Lietuvos policija. Skųstis ar aiškintis teks pagal valstybės, kurioje padarytas pažeidimas, tvarką ir terminus, dažnai nurodytus pačiame pranešime.
Ką daryti gavus tokį laišką
Jei pašto dėžutėje atsirado pranešimas apie baudą iš užsienio, racionaliausi žingsniai tokie:
- Nemeskite laiško į šalį – patikrinkite, kuri institucija ir už kokį pažeidimą jį išrašė.
- Pažiūrėkite sumą: ar ji viršija 70 eurų ribą, ties kuria išieškojimas realus.
- Atkreipkite dėmesį į apskundimo terminą ir ankstyvo mokėjimo nuolaidą – kai kurios šalys sumažina baudą, jei sumokama greitai.
- Kilus abejonių dėl pagrįstumo, ginčykite pagal tos valstybės nurodytą tvarką, o ne ignoruokite.
Paprasčiausias apsisaugojimo būdas – vairuoti svetur taip pat atidžiai kaip namuose ir žinoti, kad Europos erdvėje baudos sienų nebepaiso. Ignoruota 90 eurų bauda nepranyksta – ji tyliai laukia, kol virs didesne suma su antstolio mokesčiais jau Lietuvoje.
