Lietuvos keliuose vidutinio greičio matuoklių sparčiai daugėja, o vairuotojai vis sugalvoja naujų būdų, kaip išvengti baudos. Dauguma tų būdų – nulinės vertės. Yra tik vienas metodas, kuris veikia šimtu procentų ir yra visiškai teisėtas. Ir tam net nereikia nieko įsigyti – greičiausiai jau turite tai savo automobilyje.
Bet pirmiausia – kodėl trys populiariausi „triukai” iš tiesų neapsaugo nuo baudos?
Kaip veikia vidutinio greičio matuoklis
Paprastai tariant, vidutinio greičio matuoklis užfiksuoja momentą, kai automobilis įvažiuoja į kontroliuojamą kelio ruožą, ir momentą, kai iš jo išvažiuoja. Tada sistema apskaičiuoja vidutinį greitį visame ruože ir nusprendžia, ar jis neviršija tame ruože leistino greičio. Tai reiškia, kad matuoklio „apgauti” vienu staigiu stabtelėjimu ties kamera neįmanoma – svarbus visas nuvažiuotas atstumas, o ne greitis viename taške.
Trys būdai, kurie neveikia
Pirmasis mitas – privažiavus prie kontroliuojamo ruožo pabaigos sustoti kelkraštyje ar sulėtinti iki minimumo, kad „išsilygintų” vidurkis. Problema ta, kad vidutinio greičio kontrolės ruožuose dažniausiai apskritai negalima teisėtai sustoti, o vidurkį galima ir neteisingai apskaičiuoti – tuomet bauda jau kelyje. Be to, kam iš pradžių lėkti, rizikuojant saugumu, kad paskui stovėtum vietoje?
Antrasis – važiavimas keliais kilometrais virš leistino greičio, tikintis, kad spidometras rodo daugiau, nei realiai važiuojama. Ne visada taip yra – kartais prietaisas rodo net mažiau. Niekada tiksliai nežinote savo automobilio paklaidos, todėl tai – loterija.
Trečiasis – viltis, kad matuoklis „atleis” iki 10 km/val. viršijimą. Tolerancijos riba nėra garantuota ir gali skirtis, o Lietuvoje jau ne kartą aiškinta, kad „10 km/val. tolerancija” – daugiau mitas nei taisyklė. Važiuojate 109 km/val. ten, kur leidžiama 100, ir baudą vis tiek galite gauti.
Vienintelis metodas, kuris tikrai veikia
Vienintelis patikimas ir teisėtas būdas išvengti baudos vidutinio greičio kontrolės ruože – tiesiog važiuoti laikantis greičio apribojimų. O geriausias pagalbininkas tam yra pastovaus greičio palaikymo sistema, arba tempomatas.
Metodas paprastas: prieš pat kontroliuojamo ruožo pradžią įjunkite tempomatą ir nustatykite jį 2 km/val. mažesnį už tame ruože leistiną greitį. Jeigu galioja apribojimas iki 90 km/val., nustatykite 88 km/val. Taip fiziškai neįmanoma nei netyčia įsibėgėti, nei peržengti ribos dėl spidometro paklaidos. Svarbu nepamiršti: tempomatas neatleidžia vairuotojo nuo pareigos atidžiai stebėti kelią ir prireikus stabdyti pačiam.
Primename, kad pagal Kelių eismo taisyklių 131 punktą lengviesiems automobiliams automagistralėse leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 130 km/val. greičiu (kai tai leidžia kelio ženklai), greitkeliuose – iki 120 km/val., o gyvenvietėse – iki 50 km/val., jeigu ženklai nenurodo kitaip.
Baudos už greičio viršijimą Lietuvoje
Pagal Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 416 straipsnį, baudos už nustatyto greičio viršijimą yra tokios:
Greičio viršijimas | Bauda / sankcija |
|---|---|
iki 10 km/val. | Įspėjimas |
daugiau kaip 10, bet ne daugiau kaip 20 km/val. | nuo 12 iki 30 € |
daugiau kaip 20, bet ne daugiau kaip 30 km/val. | nuo 30 iki 90 € |
daugiau kaip 30, bet ne daugiau kaip 40 km/val. | nuo 120 iki 170 € |
daugiau kaip 40, bet ne daugiau kaip 50 km/val. | nuo 170 iki 230 € |
daugiau kaip 50 km/val. | nuo 450 iki 550 € (neturintiems teisės vairuoti – nuo 450 iki 700 €) |
Papildomai: už greičio viršijimą 30–40 km/val. ir 40–50 km/val. pradedantiesiems vairuotojams bei sunkiojo transporto (didesnės nei 3,5 t masės arba daugiau kaip 9 sėdimų vietų) vairuotojams privaloma skirti ir teisės vairuoti atėmimą – atitinkamai nuo 3 iki 6 mėnesių ir nuo 6 mėnesių iki vienų metų.
Kaip matyti iš lentelės, riba tarp simbolinio įspėjimo ir kelių šimtų eurų baudos yra vos keliolika kilometrų per valandą. Ar tikrai verta rizikuoti, kai išvengti to padeda vienas mygtuko paspaudimas ant vairo?