Vilniuje spalio 7-osios vakarą ir spalio 8-osios naktį užfiksuoti du incidentai, dėl kurių policija pradėjo ikiteisminius tyrimus. Geležinio Vilko gatvėje neblaivus vyras vairavo automobilį „Škoda“, o po kelių valandų Rygos gatvėje esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje užsiliepsnojo BMW X5. Pareigūnai įtaria, kad automobilis galėjo būti padegtas tyčia.
Geležinio Vilko gatvėje – 1,66 promilės neblaivumas
Spalio 7 d., apie 19 val. 20 min., Vilniuje, Geležinio Vilko gatvėje, užfiksuotas neblaivaus vairuotojo atvejis. Policijos duomenimis, 1977 metais gimęs vyras vairavo automobilį „Škoda“, nors jo organizme buvo nustatyta 1,66 promilės alkoholio koncentracija.
Toks neblaivumo lygis Lietuvoje jau užtraukia ne administracinę, o baudžiamąją atsakomybę. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281-1 straipsnio 1 dalį, vairuojant motorinę transporto priemonę, kai nustatytas didesnis nei 1,5 promilės neblaivumas, gali būti taikomos baudžiamosios sankcijos.
Dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pirminėje policijos informacijoje nepranešama apie eismo įvykį, sužeistus asmenis ar apgadintas transporto priemones.
Kokia atsakomybė gresia vairuotojui, kai nustatoma daugiau nei 1,5 promilės?
Lietuvoje vairavimas apsvaigus nuo alkoholio vertinamas itin griežtai. Nors daugumai vairuotojų leistina alkoholio koncentracija yra iki 0,4 promilės, tam tikroms vairuotojų grupėms taikomas nulinės tolerancijos reikalavimas.
Kai nustatoma daugiau nei 1,5 promilės alkoholio koncentracija, vairuotojui gali grėsti baudžiamoji atsakomybė net ir tuo atveju, jeigu jis nesukėlė eismo įvykio.
Pagal Baudžiamojo kodekso 281-1 straipsnio 1 dalį gali būti skiriama:
- Bauda, kurios dydis priklauso nuo konkrečių aplinkybių.
- Areštas.
- Laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Be pagrindinės bausmės, teismas gali taikyti ir baudžiamojo poveikio priemones, pavyzdžiui, uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones. Tam tikrais atvejais taip pat sprendžiamas automobilio arba jo vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo klausimas.
Konkreti atsakomybė priklauso nuo surinktų įrodymų, ankstesnių pažeidimų, transporto priemonės nuosavybės ir kitų bylos aplinkybių.
Naktį Rygos gatvėje užsiliepsnojo BMW X5
Praėjus kiek daugiau nei penkioms valandoms po pirmojo incidento, sostinės pareigūnai užfiksavo kitą įvykį.
Spalio 8 d., apie 0 val. 30 min., Vilniuje, Rygos gatvėje esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, kilo gaisras 2007 metais pagamintame BMW X5 automobilyje.
Per gaisrą apdegė automobilio kėbulas ir salonas. Pirminiais duomenimis, įtariamas tyčinis padegimas.
Policijos pareigūnai sulaikė 1975 metais gimusį vyrą, kuriam nustatytas 1,38 promilės neblaivumas. Įtariamasis uždarytas į areštinę.
Padarytas materialinis nuostolis šiuo metu nustatinėjamas. Kol kas nėra paskelbta, kokiu būdu galėjo būti sukeltas gaisras ir ar nukentėjo kiti stovėjimo aikštelėje buvę automobiliai.
Dėl galimo padegimo pradėtas ikiteisminis tyrimas
Dėl BMW X5 gaisro pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį. Ši nuostata numato atsakomybę už kvalifikuotą svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą, įskaitant tam tikrus pavojingu būdu padarytus veiksmus.
Pagal šią Baudžiamojo kodekso dalį, priklausomai nuo nustatytų aplinkybių, gali grėsti bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.
Atliekant tyrimą gali būti vertinami keli svarbūs aspektai:
- Kurioje automobilio vietoje kilo gaisras.
- Ar nustatyta tyčinio padegimo požymių.
- Ar stovėjimo aikštelėje veikė vaizdo stebėjimo kameros.
- Ar yra įvykį mačiusių liudininkų.
- Kokia tikroji automobiliui padaryta žala.
- Ar gaisras sukėlė pavojų aplinkiniam turtui arba žmonėms.
Svarbu pabrėžti, kad asmens sulaikymas ir įtarimų pareiškimas savaime nereiškia jo kaltės įrodymo. Galutinės aplinkybės paaiškės atlikus ikiteisminį tyrimą ir, jei byla bus perduota teismui, ją išnagrinėjus.
Kodėl automobilių gaisrai stovėjimo aikštelėse ypač pavojingi?
Automobilio gaisras gali sukelti gerokai didesnių nuostolių nei vienos transporto priemonės sugadinimas. Daugiabučių kiemuose ir stovėjimo aikštelėse automobiliai dažnai paliekami nedideliais atstumais vienas nuo kito, todėl intensyvus gaisras gali kelti pavojų ir greta esančiam turtui.
Degančiame automobilyje aukšta temperatūra gali paveikti plastikines detales, elektros instaliaciją, salono apdailą, padangas ir kitas konstrukcines dalis.
Gaisro metu taip pat išsiskiria pavojingi dūmai, todėl net ir nedidelis transporto priemonės užsidegimas gali tapti rimtu pavojumi aplinkiniams.
Rygos gatvėje užsidegusio BMW X5 atveju patvirtinta, kad nukentėjo tiek automobilio išorė, tiek salonas. Tačiau tiksli žalos suma dar nėra nustatyta.
Ką daryti pastebėjus degantį automobilį?
Priešgaisrinės saugos specialistai rekomenduoja pirmiausia pasirūpinti žmonių saugumu ir nedelsiant informuoti pagalbos tarnybas.
- Skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112.
- Nurodyti kuo tikslesnę gaisro vietą ir situaciją.
- Laikytis saugaus atstumo nuo degančios transporto priemonės.
- Jeigu saugu, įspėti netoliese esančius žmones.
- Neatidarinėti degančio automobilio variklio dangčio ar durelių, jeigu tai gali padidinti pavojų.
- Vykdyti atvykusių ugniagesių gelbėtojų nurodymus.
Jeigu gaisras jau išplitęs, bandyti jį gesinti savarankiškai gali būti pavojinga. Tokiais atvejais svarbiausia atsitraukti ir laukti specialistų pagalbos.
Du incidentai Vilniuje – skirtingos aplinkybės ir skirtingi tyrimai
Nors abu įvykiai sostinėje užfiksuoti per kiek daugiau nei penkias valandas, šiuo metu nėra informacijos, kad jie būtų tarpusavyje susiję.
Pirmasis incidentas įvyko spalio 7 d. vakare Geležinio Vilko gatvėje. Jame figūruoja automobilį „Škoda“ vairavęs 1977 metais gimęs vyras, kuriam nustatytas 1,66 promilės neblaivumas.
Antrasis įvykis užfiksuotas spalio 8 d. naktį Rygos gatvėje. Čia stovėjimo aikštelėje degė 2007 metų BMW X5, o dėl įtariamo padegimo sulaikytas 1975 metais gimęs vyras, kuriam nustatytas 1,38 promilės neblaivumas.
Šių atvejų teisinis vertinimas skiriasi. Pirmuoju atveju tiriamas transporto priemonės vairavimas esant didesniam nei 1,5 promilės neblaivumui, o antruoju – galimas svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas.
Vien tai, kad dėl galimo padegimo sulaikytas vyras buvo neblaivus, savaime neįrodo jo dalyvavimo sukeliant gaisrą.
Kas paaiškės atlikus tyrimus?
Abiem atvejais pradėti ikiteisminiai tyrimai, todėl galutiniai sprendimai dar nepriimti.
Geležinio Vilko gatvėje užfiksuoto įvykio tyrimo metu bus vertinami duomenys apie vairuotojo neblaivumą ir transporto priemonės vairavimo aplinkybes.
Tuo metu Rygos gatvėje įvykusio gaisro tyrėjai sieks nustatyti tikrąją užsidegimo priežastį, įvertinti automobiliui padarytą žalą ir išsiaiškinti, ar buvo įvykdyta nusikalstama veika.
Abu incidentai primena apie skirtingus pavojus, su kuriais gali susidurti vairuotojai ir automobilių savininkai. Neblaivus vairavimas kelia tiesioginę grėsmę eismo saugumui, o tyčinis transporto priemonės padegimas gali sukelti didelių materialinių nuostolių ir pavojų aplinkiniams.
Ar esate susidūrę su pavojingu vairavimu arba automobilių padegimo atvejais Vilniuje? Pasidalykite savo patirtimi ir nuomone komentaruose.
