Lietuvos greitkeliuose stovintys „trikojai” ir techninę apžiūrą tikrinančios kameros jau seniai tapę įprastu vaizdu. Bet nė viena jų kol kas nesugeba pasakyti, ar vairuotojas laiko telefoną rankoje, ar užsisegęs saugos diržą. Italijoje ši riba ką tik peržengta.
Toskanoje, viename intensyviausių Italijos kelių ruožų tarp Florencijos, Pizos ir Livorno, pradėtas testuoti fotoradaras „SafeDrive” – sistema, kuri nebe tik matuoja greitį, o analizuoja, kas vyksta automobilio salone.
Kaip veikia naujasis fotoradaras
Sistemą sukūrė Italijos bendrovė „Sodi Scientifica”. Ją sudaro didelės raiškos kameros ir infraraudonųjų spindulių LED apšvietimas, todėl vaizdas išlieka aiškus tiek dieną, tiek naktį. Dirbtinio intelekto algoritmai vienu metu analizuoja kelias eismo juostas ir gali atpažinti:
- telefono naudojimą vairuojant, įskaitant pokalbius be laisvų rankų įrangos;
- neužsisegtą vairuotojo arba priekyje sėdinčio keleivio saugos diržą;
- automobilio numerį – o per jį patikrina, ar galioja privalomasis draudimas ir techninė apžiūra.
Paskutinis punktas – didžiausias skirtumas nuo įprasto fotoradaro. Vienas įrenginys sujungia tris atskiras patikras, kurios anksčiau reikalavo trijų skirtingų sistemų arba gyvo pareigūno.
Kodėl kol kas baudų nebus
Bandomasis laikotarpis truks iki 90 dienų su galimybe pratęsti dar kartą. Šiuo metu sistema tik renka duomenis ir tikrina algoritmų patikimumą – informacija apie nustatytus pažeidimus policijai baudoms skirti neperduodama. Priežastis paprasta: Italijos įstatymai kol kas reikalauja, kad už telefono naudojimą ar neprisisegtą diržą vairuotoją sustabdytų pareigūnas vietoje, ne nuotoliniu būdu užfiksuota kamera.
Svarstoma alternatyva – aptikus pažeidimą, sistema automatiškai informuotų netoliese budinčią policijos ekipažą, kuris sustabdytų automobilį ir patikrintų jį gyvai. Ar toks modelis pasiteisins praktiškai? Tai ir turėtų parodyti bandymas.
O kaip su privatumu?
Kadangi sistema analizuoja tai, kas vyksta automobilio viduje, privatumo klausimas neišvengiamas. Kūrėjai teigia, kad prieš išsaugant įrašą, visų salone esančių žmonių veidai automatiškai suliejami – taip siekiama laikytis duomenų apsaugos reikalavimų ir sumažinti nuogąstavimus dėl masinio stebėjimo.
Kaip tai atrodo Lietuvos fone
Sunku nepastebėti, kad Lietuvos infrastruktūra šiuo požiūriu dar gerokai atsilieka. Šiuo metu veikiančios kameros ir techninės apžiūros matuokliai geba atpažinti valstybinius numerius, raudoną šviesoforo signalą ar važiavimą draudžiama juosta, tačiau telefono rankoje ar neprisegto diržo – dar ne. „Via Lietuva” dirbtinį intelektą jau naudoja eismo duomenų analizei, bet panašaus tipo salono stebėjimo sistemų diegimas kol kas tik svarstomas.
Jei Italijos bandymas pasiteisins, tikėtina, kad panašios technologijos anksčiau ar vėliau pasieks ir kitas ES šalis – klausimas nebe „ar”, o „kada”.
