Daugelis vairuotojų vis dar mano, kad mažos taršos zonos (MTZ) Lietuvoje – tik ateities planas, apie kurį kalbama, bet kuris realiai dar neveikia. Tiesa kitokia: nuo 2025 m. gruodžio 15 d. mažos taršos zonas privalo turėti visi daugiau nei 50 000 gyventojų turintys Lietuvos miestai – Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai ir Panevėžys, taip pat kurortinės savivaldybės. Ir bent viename mieste kameros jau seniai fiksuoja pažeidimus bei siunčia baudas.
Kas yra mažos taršos zonos ir kodėl jos svarbios
Mažos taršos zonos – tai miesto teritorijos, kuriose labai teršiančioms transporto priemonėms taikomi įvažiavimo apribojimai arba papildomi mokesčiai. Jų tikslas – pagerinti oro kokybę ir sumažinti triukšmą, ypač istoriniuose ar tankiai apgyvendintuose rajonuose. Šios zonos pirmiausia veikia senesnes transporto priemones, ypač dyzelinius automobilius, kurie neatitinka šiuolaikinių „Euro“ išmetamųjų teršalų standartų: Euro 3 – daugiausia 2000–2005 m. automobiliai, Euro 4 – 2005–2010 m., Euro 5 – 2010–2015 m., Euro 6 – nuo 2015 m.
Du skirtingi modeliai Lietuvoje
Lietuvoje šiuo metu veikia du MTZ modeliai. Draudimo modelis – Vilniuje, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Anykščiuose – draudžia įvažiuoti vidaus degimo variklio automobiliams, neatitinkantiems Euro 3 standarto (daugiausia iki 2000–2001 m. pagamintiems). Rinkliavos modelis veikia Kauno senamiestyje: nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. kiekvienas pravažiavimas per teritoriją prie Nemuno ir Neries santakos kainuoja 2 eurus, o pažeidimus 10 automatinių kamerų fiksuoja realiu laiku, nepriklausomai nuo automobilio tipo ar amžiaus.
Ką reiškia realios baudos
Bet ar tai reiškia, kad neapmokėjus rinkliavos gresia tik nedidelė nepatogumo suma? Ne visai. Neapmokėjus Kauno rinkliavos, bauda pagal ANK 419 straipsnio 1 dalį siekia nuo 10 iki 40 eurų. Jei gaunamas administracinis nurodymas ir bauda sumokama laiku, ji sumažėja iki 10 eurų – nesumokėjus, protokolas perduodamas teismui ir bauda gali išaugti. Problema ta, kad protokolai vairuotojus dažnai pasiekia paštu tik po kelių savaičių ar net mėnesių, todėl dalis žmonių apie pažeidimą sužino tik gavę dokumentą iš savivaldybės.
Kaip Europa pirmauja MTZ transformacijoje
Tokie miestai kaip Berlynas, Londonas, Paryžius ir Milanas MTZ taiko jau daugelį metų. Įvažiavimas dažniausiai ribojamas transporto priemonėms, atitinkančioms Euro 4 ar aukštesnius standartus, o kai kurie miestai net neįtraukia Euro 6 dyzelinių automobilių. Londono ULEZ neatitinkančių reikalavimų automobilių vairuotojai moka apie 12 svarų sterlingų per dieną.
Ką daryti senesnio automobilio savininkui
Pirmiausia verta patikrinti savo automobilio Euro standartą – tai nurodyta techninio paso 48 laukelyje arba per VIN pagrįstas paslaugas, tokias kaip „Regitra“ ar „CarVertical“. Jei automobilis nebeatitiks būsimų reikalavimų, Lietuva tam tikromis sąlygomis siūlo iki 5000 eurų kompensaciją keičiant į mažiau taršią transporto priemonę. ES siekia, kad MTZ zonos taptų plačiai paplitusios visoje Europoje iki 2030 m., o nuo 2026 m. tikimasi, kad Euro 6 taps minimaliu reikalavimu daugumoje miesto MTZ – tad senesnio automobilio savininkams verta planuoti iš anksto, o ne laukti, kol apribojimas pasieks ir jų miestą.
