Elektriniai paspirtukai, elektriniai dviračiai ir riedžiai tapo neatsiejama miestų judumo dalimi visoje Lietuvoje ir Europoje. Vilniuje jie padeda spręsti paskutinės mylios problemą, mažina transporto spūstis ir prisideda prie tvaresnio susisiekimo. Tačiau kartu su sparčiu populiarėjimu vis labiau išryškėja rimti eismo saugumo iššūkiai — ir ekspertai nebetyli.
Naudotojų skaičius auga, bet auga ir nelaimių statistika
Remiantis VILNIUS TECH mokslininkų analizuotais duomenimis, pasaulyje mikrojudumo priemonių naudojimas po COVID-19 pandemijos išaugo iki 40 procentų. Lietuva atspindi šią tendenciją, ypač tarp jaunų žmonių didžiuosiuose miestuose.
„Šiltuoju metų laiku bent keletą kartų per mėnesį šiomis judumo priemonėmis Vilniuje naudojasi apie 20 procentų gyventojų — dažniausiai tai elektriniai paspirtukai arba įprasti dviračiai,“ sako eismo saugumo ekspertas, VILNIUS TECH Automobilių inžinerijos katedros prof. dr. Vidas Žuraulis. „Elektra varomos priemonės juda tyliai, leidžia greitai manevruoti, tačiau reikalauja tinkamos infrastruktūros ir atsakingų vairuotojų. Priešingu atveju net trumpa kelionė tampa pavojinga.“
Nelaimingų atsitikimų su elektriniais paspirtukais skaičius pasaulyje nuolat auga. Didžioji dalis jų siejama su neatsakingu elgesiu: per dideliu greičiu, važiavimu dviese, vairavimu apsvaigus nuo alkoholio, šalmo nedėvėjimu ir pėsčiųjų pirmumo ignoravimu. Statistika rodo, kad ypač dažnai rizikuoja jauni vyrai — jie važiuoja šaligatviais, dideliu greičiu ir dinamiškai manevruoja tarp žmonių.
„Net apie 40 procentų užregistruotų įvykių vyksta sankryžose. Tačiau tikrasis skaičius yra gerokai didesnis, nes daugelis nukentėjusiųjų kreipiasi tik į medicinos įstaigas, nefiksuojant įvykio policijai,“ pabrėžia prof. dr. Žuraulis. „Tai labai apsunkina efektyvų problemų sprendimą.“
Kodėl paspirtukai pavojingesni nei dviračiai
Elektrinių paspirtukų vairuotojai priskiriami pažeidžiamųjų eismo dalyvių grupei. Skirtingai nei automobilių vairuotojai, jie neturi jokios apsauginės konstrukcijos: nei kėbulo, nei smūgio sugerėjų. Tačiau yra dar vienas, ne toks akivaizdus pavojus — maži ratai.
VILNIUS TECH mokslininkų — doc. dr. Mykolos Karpenko, doc. dr. Pauliaus Skačkausko, prof. dr. Olego Prentkovskio ir Dominyko Eičino — atlikti eksperimentiniai tyrimai parodė, kad važiuojant 20 km/h greičiu, susidūrimas su aukštesne nei 5 cm vertikalia kliūtimi, pavyzdžiui, nedideliu borteliu, jau gali baigtis griuvimu. Dviračiai, turintys didesnius ratus ir amortizavimo sprendimus, tokias pačias kliūtis įveikia gerokai saugiau.
Tai reiškia, kad infrastruktūra, suprojektuota dviračiams, ne visada yra tinkama elektriniams paspirtukams. Borteliai, įtrūkę asfaltas, tramvajaus bėgiai ir lietaus grotelės, kurios dviratininkui nekelia problemų, paspirtuko vairuotojui esant miesto greičiui gali tapti kritinėmis kliūtimis.
Be to, elektriniai paspirtukai juda beveik tyliai, todėl pėstiesiems beveik neįmanoma jų išgirsti iš anksto. Kai paspirtukas ir pėsčiasis dalijasi ta pačia erdve, reakcijos laikas abiem pusėms drastiškai sumažėja.
Vilniaus infrastruktūra: pažanga yra, bet spragų netrūksta
Palyginus su situacija prieš penkerius metus, Vilnius padarė reikšmingą pažangą. Anksčiau atskiros dviračių takų atkarpos buvo sujungtos į vientisus maršrutus, o prie perėjų atsirado pažeminti borteliai, ypač svarbūs mažus ratus turintiems paspirtukams.
„Vilnius ženkliai pagerino mikrojudumui skirtą infrastruktūrą. Žmonėms nebereikia nuolat kaitalioti šaligatvio ir intensyvaus eismo gatvių. Pažeminti borteliai ties perėjomis — smulkus, bet labai svarbus sprendimas,“ sako VILNIUS TECH Mobiliųjų mašinų ir geležinkelių transporto katedros doc. dr. Mykola Karpenko. „Vis dėlto spragų dar yra, ypač senesnėse miesto dalyse, kur infrastruktūra nebuvo kurta galvojant apie šiuolaikines mikrojudumo priemones.“
Viena opiausių problemų išlieka paspirtukų vairuotojų ir pėsčiųjų sąveika. Dažnai vairuotojai šaligatvius ima laikyti lenktynių trasomis.
„Šaligatvis yra pėstiesiems skirta saugi erdvė. Važiavimas dideliu greičiu tarp žmonių ne tik kelia pavojų, bet ir formuoja neigiamą visų mikrojudumo priemonių naudotojų įvaizdį. Dėl to visuomenėje stiprėja palaikymas griežtesniems apribojimams,“ priduria doc. dr. Karpenko.
Ką šiandien reikalauja Lietuvos KET
Lietuvos kelių eismo taisyklės (KET) jau numato aiškias pareigas elektrinio paspirtuko vairuotojams:
- Didžiausias leistinas greitis — iki 25 km/h, tam tikrose zonose mažiau
- Greitis privaloma mažinti prie mokyklų, pėsčiųjų perėjų, tiltų ir žmonių gausiai lankomų vietų
- Šalmo dėvėjimas privalomas visiems elektrinio mikrojudumo priemonių vairuotojams be išimčių
- Draudžiama vairuoti apsvaigus nuo alkoholio
- Privaloma naudotis dviračių takais, kai jie įrengti
Europos rekomendacijos: kur kartelė yra aukščiau
Europos transporto saugos taryba (ETSC) kelerius metus stebi didėjančias mikrojudumo rizikas ir yra paskelbusi rekomendacijų rinkinį, kuris kai kuriais aspektais yra griežtesnis nei galiojantys Lietuvos reikalavimai.
Pastaba: šios rekomendacijos taikomos Europos arba tarptautiniu lygiu. Lietuvos teisė gali skirtis.
- Minimalus vairuotojo amžius — 16 metų
- Privalomas šalmo dėvėjimas (Lietuvoje jau galioja)
- Draudimas vežti keleivius
- Draudimas naudotis telefonu vairuojant
- Maksimali variklio galia — 250 W su apsauga nuo greičio ribojimo sistemos „nulaužimo“
- Maksimalus greitis — 20 km/h
- Priekinis ir galinis stabdžiai, žibintai ir garso signalas kiekviename įrenginyje
- Minimalus ratų skersmuo — 30,5 cm, siekiant geresnio stabilumo nelygiais keliais
Prof. dr. Žuraulis išskiria vieną ypač perspektyvią rekomendaciją: „Geografinio ribojimo technologija leistų operatoriams nuotoliniu būdu apriboti paspirtukų greitį konkrečiose zonose — pavyzdžiui, senamiestyje ar prie perpildytų viešojo transporto stotelių. Toks programinis valdymas galėtų gerokai sumažinti incidentų skaičių didžiausios rizikos vietose.“
Praktiniai saugumo patarimai iš mokslininkų
Doc. dr. Karpenko siūlo konkrečias rekomendacijas kiekvienam paspirtuko vairuotojui:
- Visada laikykite vairą abiem rankomis. Net nedidelis nelygumas važiuojant viena ranka gali baigtis pusiausvyros praradimu.
- Artėjant prie bortelio, duobės ar dangos pokyčio — sulėtinkite. Maža kliūtis, įveikta per greitai, gali sukelti griuvimą.
- Dėvėkite šalmą kiekvieną kartą. Dažnai būtent jis lemia, ar griuvimas baigsis tik išgąsčiu, ar rimta trauma.
- Skambinkite iš anksto, pro pėsčiuosius važiuokite lėtai ir palikite jiems pakankamai vietos.
Bendra atsakomybė: technologijos nepakanka
Elektriniai paspirtukai niekur nedings. Jie yra teisėta ir vertinga šiuolaikinio miesto transporto sistemos dalis — mažina automobilių naudojimą, mažina taršą ir daro miestus prieinamesnius. Tačiau saugi jų integracija į miesto aplinką priklauso nuo trijų dalykų: atsakingo vairuotojų elgesio, tinkamos infrastruktūros ir aiškaus, veiksmingai vykdomo teisinio reguliavimo.
„Vilnius jau padarė reikšmingą pažangą, tačiau eismo saugumas išlieka bendra visų mūsų atsakomybe. Vien technologijos savaime saugumo negarantuoja. Tik atsakingas elgesys, tinkama infrastruktūra ir veiksmingas teisinis reguliavimas gali užtikrinti, kad elektriniai paspirtukai būtų saugi ir tvari susisiekimo priemonė,“ apibendrina doc. dr. Karpenko.
Ar teko patirti pavojingą situaciją su paspirtuku ar stebėti rizikingą vairavimą savo mieste? Pasidalykite patirtimi komentaruose.