Greičio ribojimas mieste – ne visada tai, kas iš tikrųjų sulėtina eismą. Žemesnis skaičius ant ženklo kartais duoda priešingą rezultatą: vairuotojai jo tiesiog nepaiso. Tokį įspėjimą Didžiosios Britanijos vairuotojų organizacija AA išsakė Birmingemui – miestui, kuris rengiasi tapti pirmuoju šalyje, kur beveik visose gatvėse galios 20 mylių per valandą, arba maždaug 32 km/h, riba.
Lietuvoje kol kas tokio plano nėra. Bet lėtesnio eismo zonos tyliai plinta ir pas mus – tik apie jas kalbama kur kas mažiau nei apie greitkelių limitus.
Miestas, kuris nori važiuoti lėčiau už visą šalį
Birmingemo savivaldybės planas paprastas: 20 mylių per valandą riba turi apimti B ir C kategorijos kelius bei gyvenamųjų kvartalų gatves. Argumentas – taip pat paprastas. Pernai mieste žuvo 24 žmonės, dar 467 buvo sunkiai sužaloti. Savivaldybė teigia, kad lėtesnis eismas mažina susidūrimų skaičių, o pėsčiuosius ir dviratininkus iškelia aukščiau už automobilį.
Skaičiai rodo ir kitą pusę. Baudų už greičio viršijimą 20 mylių zonose per dvejus metus padaugėjo kelis kartus: nuo 37 219 atvejų 2023-aisiais iki 125 133 šiemet. Ženklai pasikeitė. Įpročiai – ne.
Kodėl vairuotojų organizacija spaudžia stabdį
AA prezidentas Edmundas Kingas (Edmund King) sako nesantis prieš pačią ribą. „20 mylių per valandą apribojimai gali gelbėti gyvybes ir visiškai prasmingi prie mokyklų, gyvenamuosiuose rajonuose ir ten, kur pėstieji bei dviratininkai ypač pažeidžiami”, – teigia jis. Problema, anot jo, prasideda tada, kai riba uždedama viskam iš eilės: „Ištisiniai apribojimai keliuose, kurie akivaizdžiai suprojektuoti judėjimui, rizikuoja prarasti visuomenės palaikymą ir taisyklių laikymąsi.”
AA apklausa, kurioje dalyvavo daugiau nei 10 500 vairuotojų, šią mintį paremia: 44 proc. prisipažino viršijantys greitį būtent 20 mylių zonose – dažniau nei bet kuriame kitame kelyje ir daugiau nei dvigubai dažniau nei 50 mylių ruožuose. Bet ar to pakanka, kad ribos būtų atsisakyta?
Greičio ribojimas mieste: kaip tai atrodo Lietuvoje
Reidasofficial.lt redakcija peržiūrėjo galiojančias Kelių eismo taisykles – ir paaiškėjo, kad lėtesnių ribų pas mus jau dabar daugiau, nei daugelis pamena. KET 129 punktas sako, kad gyvenvietėse leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu. Tačiau tai tik bazinė riba, ant kurios sluoksniuojasi griežtesnės:
- gyvenamojoje zonoje draudžiama važiuoti didesniu kaip 20 km/h greičiu (KET 176.1 p.);
- dviračių gatvėje – didesniu kaip 30 km/h (KET 178.3.1 p.);
- stovėjimo aikštelėse – didesniu kaip 20 km/h (KET 130 p.).
Vilniaus senamiestyje gyvenamosios zonos ženklai dengia didžiąją dalį gatvių, o sostinė skelbė kurianti 14 ramaus eismo zonų. Romos centre 30 km/h riba jau įvesta visame istoriniame branduolyje. Seime diskutuoja. Kvartaluose – jau važiuoja lėčiau.
Kiek kainuoja riba, kurios nepastebėjote
Čia ir slypi dažniausia klaida. Įvažiavus į gyvenamąją zoną, įprastas „ramus” 45 km/h tempas staiga virsta greičio viršijimu 25 km/h. Pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį už viršijimą daugiau kaip 20, bet ne daugiau kaip 30 km/h gresia bauda nuo 30 iki 90 eurų. Viršijus daugiau kaip 30 km/h – jau nuo 120 iki 170 eurų (416 str. 4 d.). Viršijimas iki 10 km/h užtraukia tik įspėjimą (416 str. 1 d.).
Kas bent kartą ropojo senamiesčio gatvele paskui autobusą – žino, kad 20 km/h ten nėra bausmė. Problema kita: ženklą matai vieną kartą, o zona tęsiasi kvartalais. Ir tai – dar ne viskas.
Redakcijos vertinimu, britų patirtis Lietuvai vertinga ne tiek ribų skaičiais, kiek įspėjimu: taisyklė, kurios vairuotojas nesupranta, neveikia net tada, kai ji teisinga. Jei lėtesnio eismo zonos pas mus plėsis, kartu turėtų plėstis ir paaiškinimas, kodėl būtent ši gatvė.
