Daugelis Vilniaus vairuotojų teiraujasi, kaip iš tikrųjų veikia vidutinio greičio matavimo sistema Geležinio Vilko gatvėje. Vienas dažniausių klausimų – ar galima gauti baudą, jei įvažiuojama tik į dalį stebimos atkarpos ir išvažiuojama nepasiekus antrosios kameros. Atsakymas priklauso nuo to, kaip tiksliai veikia pati matavimo logika – o ji dažnai suprantama klaidingai.
Kaip iš tikrųjų veikia sistema
Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) duomenimis, vidutinio greičio matuokliai apskaičiuoja greitį pagal laiką, per kurį transporto priemonė nuvažiuoja atstumą tarp dviejų konkrečių taškų. Įvažiavimo kamera fiksuoja valstybinius numerius ir tikslų laiką, kai automobilis įvažiuoja į stebimą ruožą; išvažiavimo kamera fiksuoja tą patį momentą, kai automobilis ruožą palieka. Sistema padalija atstumą iš laiko ir gauna vidutinį greitį – tai grynoji matematika, kurioje nėra vietos interpretacijoms.
Svarbu tai, kad sistema nefiksuoja momentinio greičio – tik vidurkį per visą atstumą. Tai reiškia, kad norint skirti baudą, transporto priemonė privalo pravažiuoti abi kameras – ir įvažiavimo, ir išvažiavimo.
Ar galima išvengti baudos anksčiau išvažiavus?
Remiantis LAKD paaiškinimais, jei vairuotojas palieka stebimą ruožą prieš pravažiuodamas antrąją kamerą, vidutinis greitis tiesiog nebūna apskaičiuotas – ir bauda neskiriama. Geležinio Vilko gatvėje toks scenarijus pasitaiko: įvažiavus į atkarpą prie tunelio ir išvažiavus, pavyzdžiui, Jasinskio gatve dar prieš pasiekiant antrąją kamerą, sistema tiesiog neturi antrojo taško, nuo kurio skaičiuoti.
Ar tai reiškia tą patį, kas populiarus mitas apie stabdymą prie kameros? Ne – ir čia esminis skirtumas. Jei vairuotojas pravažiuoja abi kameras, sistema apskaičiuoja vidurkį per visą atkarpą, nesvarbu, kokiu greičiu važiuota prie pačios kameros – tuomet joks stabdymas paskutinę akimirką nebepadeda. Ankstyvas išvažiavimas iš ruožo veikia kitaip: tiesiog nebūna antro matavimo taško, todėl vidurkio apskaičiuoti fiziškai neįmanoma.
Kitos kameros Vilniuje – ne tas pats mechanizmas
Vilniuje, be vidutinio greičio matuoklių, veikia ir kitokio tipo kameros, kurios fiksuoja momentinius pažeidimus – dažniausiai sankryžose ar prie pėsčiųjų perėjų. Jos veikia visiškai nepriklausomai nuo vidutinio greičio sistemos ir joms aukščiau aprašyta logika negalioja. Nuo 2025 m. balandžio 1 d. visos greičio matavimo kameros Lietuvoje privalo būti aiškiai pažymėtos kelio ženklais, todėl „pasala” argumentas nebegalioja – apie kamerą turėtų būti įspėjama iš anksto.
Kodėl vis tiek geriau nesitikėti sistemos spragų
Sunku nepastebėti, kad ši sistemos savybė – ne oficiali „legalizuota” spraga, o tiesiog matematinė sistemos ribų pasekmė. Pasikliauti tuo kaip strategija rizikinga: nežinodami tikslios kameros vietos, vairuotojai gali netikėtai atsidurti jau stebimoje atkarpoje arba suklysti vertindami atstumą iki antrosios kameros.
Saugiausias ir atsakingiausias pasirinkimas lieka tas pats – visada važiuoti neviršijant leistino greičio visame ruože, o ne skaičiuoti, kur baigiasi matavimo zona. Taip apsisaugosite ne tik nuo baudos, bet ir realiai prisidėsite prie saugesnio eismo Geležinio Vilko gatvėje.
