Pravažiavote virš kelio pakibusią metalinę arką ir nieko nepastebėjote. Jokių barjerų, jokios eilės, jokio bilieto – automobilis net nesulėtėjo. Kelionė tęsėsi, o mokestis liko nesumokėtas. Praėjo trys dienos, paskui dar du mėnesiai. Tada pašto dėžutėje atsirado laiškas su 375 eurų suma.
Taip atrodo kelio mokestis Prancūzijoje ten, kur užkardos jau nugriautos. Ir tai ne išimtis – rudens atostogų maršrutais į Normandiją kasdien rieda tūkstančiai automobilių su užsienio numeriais.
Kelias, kuriame nėra kur sustoti ir sumokėti
Sistema vadinama „péage en flux libre“ – laisvo srauto rinkliava. Virš juostų pastatyti portalai su kameromis ir sensoriais nuskaito valstybinį numerį arba automobilyje esantį rinkliavos daviklį. Greičio mažinti nereikia. Sustoti nėra kur.
Pagal Prancūzijos ekologinės pertvarkos ministerijos skelbiamą informaciją tokiu principu jau veikia A79 kelias šalies centre, kelio A4 atkarpa prie Bulė Mozelio, o nuo 2024 m. gruodžio – ir visa Paryžiaus–Normandijos kryptis, keliai A13 bei A14. Būtent šiuo maršrutu važiuojama į Ruaną, Havrą ir Normandijos pakrantę.
Kameroms nesvarbu, iš kurios šalies yra numeris. Portalai fiksuoja visus pravažiavimus, o savininko duomenų ieškoma europiniuose transporto priemonių registruose. Užsienio numeriui taikomos tos pačios mokėjimo taisyklės kaip ir vietiniam.
Kelio mokestis Prancūzijoje: trys dienos ir trys pakopos
Turintiems rinkliavos daviklį suma nuskaitoma automatiškai. Visi kiti privalo sumokėti patys – per 72 valandas nuo pravažiavimo. Mokama koncesininko „Sanef“ svetainėje arba grynaisiais ir kortele Prancūzijos tabako bei spaudos kioskuose, prisijungusiuose prie „Nirio“ tinklo.
Pražiopsojus terminą, skaičiuoklė pradeda dirbti:
- 10 eurų priemoka prie mokesčio – jei sumokama per 15 dienų nuo koncesininko pranešimo;
- 90 eurų fiksuota bauda – kai byla perduodama valstybės institucijoms;
- iki 375 eurų – jei po dviejų mėnesių vis dar nesumokėta.
Ar 72 valandos kelionėje – realus terminas? Maršrute, kur telefonas naudojamas navigacijai, o vakare ieškoma nakvynės, trys dienos prabėga nepastebimai. Gal ir smulkmena. Kol pašto dėžutėje neatsiranda tas laiškas.
Prancūzijos žiniasklaida skelbia, kad vien „Sanef“ valdomame Paryžiaus–Normandijos tinkle priemokos už vėlavimą 2025 m. atnešė apie 25 mln. eurų. 2026 m. parlamente jau svarstomas pasiūlymas pratęsti mokėjimo terminą nuo 72 valandų iki mėnesio. Koncesininkai skaičiuoja priemokas. Parlamente – diskusijos apie terminą.
Sukčiai prisitaikė greičiau nei vairuotojai
Kartu su nauja sistema atsirado ir nauja apgaulė. Vairuotojai gauna SMS ir elektroninius laiškus su reikalavimu nedelsiant sumokėti kelio mokestį ir nuoroda į mokėjimo formą. Pats „Sanef“ primena, kad apie neapmokėtą pravažiavimą informuoja tik oficialiais laiškais paštu – ne žinute telefone.
Reidasofficial.lt redakcija peržiūrėjo koncesininko ir ministerijos skelbiamą informaciją: mokėjimo būdai ir terminai sutampa, o mokėjimo nuorodų SMS žinutėmis nesiunčiama. Gavus tokią žinutę, saugiausia atsidaryti koncesininko svetainę atskirai ir pasitikrinti pagal savo valstybinį numerį.
O kaip Lietuvoje?
Keliai be užkardų nėra vien prancūziškas reiškinys. Nyderlanduose taip veikia Blankenburgo jungties atkarpa A24 kelyje, kur viena kelionė lengvuoju automobiliu kainuoja 1,57 euro. Lietuva juda ta pačia technologine kryptimi: nuo 2027 m. vinjetes pakeis „Via Toll“ sistema, kurioje rinkliava skaičiuojama pagal nuvažiuotą atstumą, be fizinių barjerų ir mokėjimo punktų. Lengviesiems automobiliams, kaip ir iki šiol, rinkliava netaikoma.
Praktiškai apsidrausti paprasta: prieš kelionę koncesininko svetainėje susikurkite paskyrą ir priregistruokite valstybinį numerį – tada suma nuskaitoma automatiškai ir pamiršti tiesiog nėra ko. Redakcijos vertinimu, 72 valandos atostogų maršrute yra terminas, patogus koncesininkui, o ne vairuotojui. Tai, kad priemokos už vėlavimą virto atskira pajamų eilute, apie sistemą pasako daugiau nei bet kuris informacinis stendas prie kelio.
