Lietuva žengia pirmuosius oficialius žingsnius, siekdama rekonstruoti likusias tarptautinio greitkelio „Via Baltica“ atkarpas nuo Kauno iki Latvijos sienos į modernų keturių eismo juostų kelią. Nacionalinė kelių direkcija „Via Lietuva“ pasirašė sutartis dėl planavimo dokumentų, apimančių maždaug 160 km maršruto.
Tarptautinio transporto koridoriaus strateginė modernizacija
Projektas bus sutelktas į tris pagrindinius kelius: A8 (Panevėžys–Aristava–Sitkūnai), A10 (Panevėžys–Pasvalys–Ryga) ir A17 (Panevėžio aplinkkelis). Šie segmentai yra platesnio „Via Baltica“ maršruto, kuris atlieka esminį vaidmenį Šiaurės–Pietų transporto koridoriuje, jungiančiame Baltijos regioną su Vakarų Europa, dalis.
- Rekonstrukcija atitiks ES TEN-T standartus
- Planuose numatyta keturių eismo juostų plėtra ir jungiamieji keliai
- Šiuo metu vyksta specialus teritorijų planavimas
Ką apima teritorijų planavimas?
Šis procesas susideda iš trijų etapų: parengiamojo, rengimo ir užbaigimo. Jame apibrėžiamos žemės naudojimo, saugos ir aplinkosaugos gairės, skirtos infrastruktūros plėtrai remti.
Pasak Martyno Gedaminsko, laikinai einančio „Via Lietuva“ direktoriaus pareigas: „Tai pirmas, bet labai svarbus žingsnis kuriant modernų, saugų ir ES standartus atitinkantį greitkelį nuo Kauno iki Latvijos sienos.“
Kodėl šis projektas svarbus
Lietuvoje esanti „Via Baltica“ dalis driekiasi 269 km ir apima pagrindinius valstybinius greitkelius, tokius kaip A5, A1, A8, A10 ir A17. 2013 m. Seimas pripažino šį nacionalinės svarbos projektą jungiamumu, ekonomine plėtra ir tarptautinio logistikos srautais.
„Via Lietuva“ yra atsakinga už daugiau nei 21 000 km valstybinių kelių, 1 500 tiltų ir viadukų bei daugiau nei 2 000 km pėsčiųjų ir dviračių takų priežiūrą, užtikrinant saugų, efektyvų ir modernų kelių tinklą visoje Lietuvoje.
Kokia jūsų nuomonė? Ar manote, kad šis projektas bus naudingas eismo dalyviams ir regioniniam transportui? Pasidalinkite savo mintimis žemiau.
