Kiek iš mūsų kasdien sėda į automobilį vos penkiems kilometrams? Pasirodo – kas ketvirtas. Naujausias Susisiekimo ministerijos inicijuotas gyventojų susisiekimo įpročių tyrimas parodė, kad daugiau nei 40 proc. apklaustųjų kasdienėms kelionėms renkasi asmeninius automobilius su vidaus degimo varikliais, o ketvirtadalis jų važiuoja trumpesnį nei 5 km atstumą.
Skaičius atrodo nekaltai, kol nepradedi skaičiuoti, kas iš tikrųjų vyksta po kapotu. „Lietuvos draudimo” transporto žalų skyriaus vadovas Giedrius Petrikas pastebi, kad būtent trumpos kelionės automobiliu yra pačios neefektyviausios. „Pirmaisiais kelionės kilometrais vidaus degimo variklis dar nebūna pasiekęs optimalios darbinės temperatūros. Todėl kiekvienam nuvažiuotam kilometrui tenka didesnis išmetamųjų teršalų kiekis nei ilgesnėje kelionėje. Tai reiškia, kad labiausiai aplinką teršiame tuomet, kai automobilio mums reikia mažiausiai”, − sako jis.
Ir tai – ne vien aplinkos klausimas. Trumpiems atstumams pasirinktas automobilis vis tiek įsilieja į bendrą miesto eismo srautą, gaišta laiką spūstyse ir susiduria su tais pačiais parkavimo galvosūkiais kaip ir ilgesnės kelionės.
Kas galėtų pakeisti šį įprotį? Pirmiausia – dviratis, kurio, pasak tyrimo, net 80 proc. respondentų turi namuose, tinkamą kasdieniam naudojimui. Infrastruktūra taip pat auga: 2025 m. duomenimis Lietuvoje yra apie 3 tūkst. km dviračiams pritaikytų takų – apie 2 tūkst. km šalia valstybinės reikšmės kelių ir dar tūkstantis prie vietinių kelių bei miesto gatvių. Aplinkos ministerija iki 2035 m. planuoja nutiesti ar rekonstruoti dar bent 2 tūkst. km.
Antra alternatyva – paprasčiausiai eiti pėsčiomis. Tyrime tokį pasirinkimą trumpoms kelionėms nurodė vos 14 proc. respondentų, nors nauda akivaizdi ir be jokių papildomų investicijų. G. Petrikas primena, kad sveikatos naudai nebūtina kasdien nužingsniuoti 10 tūkst. žingsnių – pakanka ir 7 tūkst., o tai maždaug atitinka 4–5 km, tokį pat atstumą, kokį dalis vairuotojų kasdien nuvažiuoja automobiliu. Medicinos tyrimai reguliarų fizinį aktyvumą sieja su mažesne širdies ir kraujagyslių ligų, 2 tipo diabeto bei ankstyvo mirtingumo rizika.
Trečia kryptis – viešasis transportas, kurį kaip pagrindinę kasdienę priemonę renkasi 20 proc. gyventojų. Vilniuje 2025 m. įvyko 221,3 mln. kelionių viešuoju transportu – 5,6 proc. daugiau nei 2024 m., skelbia judumo agentūra JUDU. Spalio pabaigoje iš sostinės gatvių dings ir paskutiniai seni „Škoda 14Tr” troleibusai. Panašia kryptimi juda ir kiti miestai: Kaune daugiau nei pusė autobusų parko naudoja alternatyviuosius degalus, Klaipėdoje 21 proc. autobusų – elektriniai, o Šiauliuose net 80 proc. autobusų važiuoja dujomis.
Tendencija aiški – infrastruktūra ir viešasis transportas keičiasi sparčiau, nei keičiasi patys įpročiai. Klausimas, ar penkių kilometrų kelionė ryte vis dar būtinai turi prasidėti pasukus rakto…
