Dešimtmečius visame pasaulyje šviesoforai naudojo tas pačias tris spalvas: raudoną, geltoną ir žalią. Tačiau autonominėms transporto priemonėms tampant vis labiau paplitusiems, Jungtinių Valstijų tyrėjai teigia, kad esamos sistemos gali nebepakakti. Nauja koncepcija siūlo pridėti ketvirtą spalvą – baltą – kad būtų lengviau koordinuoti eismą, kai sankryžose dominuoja autonominiai automobiliai.
Ši idėja kilo iš Šiaurės Karolinos valstijos universiteto, kuriame inžinieriai sukūrė modelį, rodantį, kad realiu laiku bendraujantys autonominiai automobiliai galėtų žymiai padidinti eismo srautą, jei juos palaikytų papildomas vaizdinis signalas žmonėms vairuotojams.
Kodėl ketvirtas signalas galėtų pagerinti eismo efektyvumą
Siūlomas baltas šviesoforas įsijungtų tik tada, kai sankryžą pradėtų daugiausia valdyti autonominiai automobiliai. Šios transporto priemonės bendrautų tarpusavyje ir su šviesoforų sistema, spręsdamos, kaip valdyti srautą. Balta šviesa vairuotojams rodytų, kad jie turėtų tiesiog sekti priešais važiuojančią transporto priemonę, nes autonominis automobilių parkas aktyviai koordinuoja pravažiavimą sankryžoje.
Remiantis tyrėjų cituojamais modeliavimo duomenimis, įdiegus šį papildomą režimą, intensyvaus eismo sąlygomis vėlavimus būtų galima sumažinti iki 90 procentų. Pagerėjęs srautas pasiekiamas pašalinus nereikalingus sustojimus ir optimizavus judėjimą pagal realaus laiko transporto priemonių duomenis.
Eismo modeliavimas rodo didelę naudą
Įvairiuose miesto scenarijuose atliktas eismo modeliavimas parodė, kad autonominės transporto priemonės, naudojančios kooperatyvines valdymo sistemas, gali efektyviau reguliuoti sankryžas nei tradiciniai šviesoforai. Grupuodama transporto priemones ir dinamiškai valdydama pirmenybę, sistema sumažina degalų sąnaudas, kelionės laiką ir nereikalingą stabdymą.
Ekspertai pažymi, kad toks požiūris galėtų būti ypač naudingas didelėse didmiesčių zonose, kur spūstys ir eismas, dažnai sustojant ir pajudant iš vietos, sudaro didelę išmetamųjų teršalų ir kelionių vėlavimų dalį. Pasitelkus baltą šviesoforo signalą, perėjimas tarp tradicinio ir autonominio eismo valdymo režimų išliktų aiškus visiems eismo dalyviams.
Ko reikėtų norint įdiegti baltą šviesoforo signalą?
Nepaisant daug žadančių rezultatų, idėja susiduria su dideliais infrastruktūros iššūkiais. Kad sistema veiktų, sankryžose turi būti įrengtos pažangios ryšio technologijos, galinčios keistis duomenimis su autonominėmis transporto priemonėmis. Tai reiškia signalų įrangos atnaujinimą, transporto priemonių ir infrastruktūros siųstuvų įrengimą ir didelio ryšio tinklų patikimumo užtikrinimą.
Tyrėjai siūlo pradėti nuo bandomųjų zonų pasirinktuose miestuose, kuriuose jau dabar yra didesnis autonominių transporto priemonių eismas. Šios kontroliuojamos aplinkos leistų atlikti realius bandymus prieš svarstant platesnį jų pritaikymą.
Autonominės transporto priemonės keičia ateities eismo sistemas
Tobulėjant autonominių transporto priemonių technologijoms, transporto sistemos turi prisitaikyti. Ekspertai pabrėžia, kad autonominės transporto priemonės pakeis ne tik tai, kaip vairuojame, bet ir tai, kaip miestai valdo kelių infrastruktūrą. Naujo šviesoforo įrengimas galėtų būti vienas pirmųjų žingsnių siekiant integruoti autonomines eismo valdymo sistemas į kasdienį gyvenimą.
Laikui bėgant gali atsirasti daugiau inovacijų: adaptyvus eismo juostų paskirstymas, eismo balansavimas realiuoju laiku ir sankryžos, kurias visiškai valdo transporto priemonių komunikacija, nereikalaujant pilnų šviesoforo ciklų.
Ar Europoje pamatysime baltą šviesoforą?
Nors ši koncepcija kilo iš Jungtinių Amerikos Valstijų, jos pasekmės yra pasaulinės. Jei autonominės transporto priemonės plačiai paplis Europos miestuose, įskaitant Lietuvą, panašios sistemos galiausiai gali atsirasti ir čia. Miesto planuotojai jau ieško naujų eismo valdymo sprendimų, skirtų mišraus eismo aplinkai, kurioje kelią dalijasi žmonių vairuojamos ir autonominės transporto priemonės.
Ar pritartumėte ketvirto šviesoforo įrengimui, jei tai reikštų trumpesnį kelionės laiką ir mažiau kamščių?
