Kiekvienas vairuotojas tai yra patyręs: pralenkiate lėtesnį automobilį, o prie kito šviesoforo jis jau stovi šalia jūsų. Tai nėra atsitiktinumas ar optinė iliuzija — tai turi tikslų matematinį paaiškinimą. Mokslininkas šį kasdienį reiškinį apibrėžė kaip Vorhees eismo dėsnį, ir šie rezultatai gali visam laikui pakeisti jūsų požiūrį į greitą važiavimą mieste.
Kas yra Vorhees eismo dėsnis?
Dr. Conor S. Boland, Dublino miesto universiteto (Airija) tyrėjas, žurnale Royal Society Open Science paskelbė studiją, kurioje formaliai aprašoma, kodėl lėtesni automobiliai nuolat pasiveja greitesnius prie šviesoforų. Reiškinys pavadintas „Vorhees dėsniu” — pagal siaubo filmų piktadarį Jasoną Vorhees, kuris visada pasiveja savo aukas, nors niekada nebėga.
Pasak Bolando, pagrindinis mechanizmas paprastas: šviesoforai periodiškai panaikina atstumą tarp transporto priemonių. Nesvarbu, kiek atstumo greitesnis automobilis sukuria — raudona šviesa gali tą skirtumą panaikinti akimirksniu. O mieste šviesoforų yra labai daug.
Matematika už šio reiškinio
Tyrimas išskiria dviejų tipų šviesoforų sistemas, ir šis skirtumas yra esminis norint suprasti, kaip dėsnis veikia praktikoje.
Kai šviesoforai veikia sinchronizuotais, fiksuotais ciklais — arba kai vairuotojas pataiko į vadinamąją „žaliąją bangą” — greitesnis automobilis paprastai išlaiko savo pranašumą. Abu automobiliai susiduria su žaliomis ir raudonomis šviesomis maždaug tomis pačiomis sąlygomis, todėl atstumas tarp jų svyruoja, tačiau neišnyksta.
Tačiau kai transporto priemonės susiduria su nepriklausomais, nesinchronizuotais šviesoforais (o tai mieste yra daug dažniau), matematika keičiasi ryžtingai:
- Po vieno nepriklausomo šviesoforo lėtesnis automobilis turi 42 proc. tikimybę pasivyti greitesnį.
- Po trijų nepriklausomų šviesoforų ta tikimybė išauga iki 78 proc.
- Po aštuonių nepriklausomų šviesoforų tikimybė viršija 98 proc.
Praktiškai tai reiškia, kad tipiniame miesto maršrute su keliais nesinchronizuotais sankryžų šviesoforais lėtesnis automobilis beveik neabejotinai pasivys greitesnį — nesvarbu, kaip agresyviai greitesnis vairuotojas greitina.
Kodėl miesto gatvės padidina šį efektą
Šviesoforų tankis atlieka pagrindinį vaidmenį. Miestuose su dažnomis sankryžomis — kaip Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos centriniai rajonai — greitesniems vairuotojams lieka labai mažai laiko ir atstumo sukurti reikšmingą pranašumą prieš kitą raudoną šviesą, kuri tą skirtumą panaikina. Trumpi kvartalai ir didelis šviesoforų tankis yra būdingi miesto eismo bruožai, ir būtent tokiomis sąlygomis Vorhees dėsnis veikia stipriausiai.
Kaimo keliuose, priešingai, šviesoforų yra mažiau, atkarpų tarp sankryžų daugiau, o dažnai jų visai nėra. Tokioje aplinkoje greičio pranašumas tiesiogiai virsta išlaikomu atstumo pranašumu — būtent tai, ko intuityviai tikisi dauguma vairuotojų visur.
„Tyrimas suteikia vairuotojams šiek tiek supratimo apie tai, kodėl kartais atrodo, kad kitas vairuotojas nuolat jus vejasi”, — pažymėjo Bolandas komentuodamas savo rezultatus.
Ką tai reiškia kasdieniame vairavime Lietuvoje
Lietuvos Kelių eismo taisyklės jau nustato griežtus greičio apribojimus gyvenamosiose vietovėse. Didžiojoje dalyje kelių gyvenamojoje vietovėje leidžiamas greitis yra 50 km/h, o atitinkamai paženklintose zonose — 30 km/h: prie mokyklų, gyvenamųjų kiemų ir gatvių su intensyviu pėsčiųjų eismu. Viršyti šiuos apribojimus mieste reiškia ne tik teisinę riziką — Bolando tyrimas rodo, kad praktiškai jokio laiko pranašumo tai neduoda.
Išvada tiesioginė: agresyvus greitinimas tarp šviesoforų Vilniuje ar bet kuriame kitame Lietuvos mieste matematiškai beveik nepadidins jūsų greičio pasiekti tikslą. Tačiau tai reikšmingai padidina degalų sąnaudas, stabdžių dilimą ir susidūrimo riziką.
Modelio apribojimai
Verta paminėti, kad Bolando skaičiavimai daro prielaidą, jog abu automobiliai išlaiko pastovų greitį viso maršruto metu. Realybėje vairuotojai nuolat koreguoja greitį — greitina žalioje, lėtina geltonoje, stabdo raudonoje. Dėl šio kintamumo realaus pasaulio tikimybės gali šiek tiek skirtis nuo teorinio modelio.
Nepaisant to, pagrindinė išvada išlieka: miesto aplinkoje su keliais nesinchronizuotais šviesoforais greičio pranašumas sistemingai nyksta. Vorhees dėsniui nereikia idealių sąlygų — jam pakanka miesto.
Pagrindinės išvados
- Vorhees eismo dėsnis paaiškina, kodėl lėtesni automobiliai pasiveja greitesnius prie šviesoforų.
- Nesinchronizuoti šviesoforai suteikia lėtesniam automobiliui 98 proc. pasivijimo tikimybę po vos aštuonių sankryžų.
- Miesto vairavimo sąlygos — trumpi kvartalai, dažni šviesoforai — sustiprina šį efektą.
- Lietuvos miestuose greičio viršijimas tarp šviesoforų neduoda reikšmingo laiko pranašumo ir padidina saugos riziką.
- Kaimo keliai, kur šviesoforų mažai, yra vienintelė aplinka, kurioje išlaikomas greitis virsta išlaikomu atstumu.
Ar esate tai patyrę savo kasdienėje kelionėje į darbą? Pasidalykite savo patirtimi komentaruose — ir pasakykite, ar manote, kad miesto greičio apribojimai Lietuvoje yra tinkamai nustatyti!
