Lenkijos infrastruktūros ministerija viešoms konsultacijoms pateikė vadinamosios „fotoradarų“ įstatymo pataisas, kurios tiesiogiai paliečia ir užsienyje, tarp jų Lietuvoje, registruotus automobilius. Iki šiol dalis pažeidimų, fiksuotų kamerų užsienio numeriams, praktiškai likdavo be pasekmių – tokias spragas ir siekiama uždaryti.
Kodėl reformos apskritai prireikė
Ministerija pripažįsta, kad didžiausia problema – kai adresatai neatsiima laiškų arba neatsako į Kelių transporto generalinės inspekcijos (GITD) korespondenciją, kai nepavyksta nustatyti, kas iš tikrųjų vairavo, arba kai sunku užtikrinti atsakomybę už ne Lenkijoje registruotus automobilius.
Nauja administracinė rinkliava vietoj neveikimo
Pagrindinė bendra taisyklė – kai vairuotoją galima nustatyti, kaip ir anksčiau, taikomas baudos kvitas ir administracinio nusižengimo procesas. Bet naujajam mechanizmui numatytas pranešimas apie užfiksuotą pažeidimą, siunčiamas transporto priemonės savininkui ar valdytojui, kurio adresas nurodytas Centrinėje transporto priemonių apskaitoje (CEP). Jei adresatas neatsako, gali būti automatiškai pritaikyta administracinė rinkliava – be papildomo raginimo nurodyti, kas vairavo. Sumokėjus per 30 dienų nuo pranešimo įteikimo, rinkliavą numatyta sumažinti 20 procentų.
Speciali tvarka užsienyje registruotiems automobiliams
Būtent ši dalis svarbiausia Lietuvos vairuotojams. Su ne Lenkijoje registruotu automobiliu vairuojantis asmuo galėtų priimti baudos kvitą arba sumokėti administracinę rinkliavą už visus pažeidimus. Neatlikus nė vieno iš šių veiksmų, automobilis galėtų būti nuvežtas į saugomą aikštelę, o pasienio kontrolės metu – užblokuotas įvažiavimas ar išvažiavimas iš Lenkijos.
Projektas taip pat numato Centrinį pažeidimų registrą (CRN), kuriame būtų kaupiama informacija apie ne Lenkijos numeriais registruotų automobilių pažeidimus, skirstant juos į ES ir trečiųjų šalių kategorijas. Duomenis registrui teiktų GITD, o kelių kontrolės metu juos tikrintų kelių transporto inspekcija, policija, pasienio ir muitinės tarnybos.
Naujas matavimo paklaidos apskaičiavimas
Projekte numatyta ir konkreti matavimo paklaidos taisyklė: nuo fotoradaro ar kito registruojančio įrenginio parodyto greičio bus atimama 5 km/h, o greitkelyje ar automagistralėje – 6 km/h. Vadinasi, jei greitis buvo fiksuotas, o po paklaidos atėmimo viršijimas lieka reikšmingas, procesas vyks nepriklausomai nuo to, kur automobilis registruotas.
Ką tai reiškia Lietuvos vairuotojui
Redakcijos vertinimu, šis projektas iš esmės uždaro spragą, kuria iki šiol pasinaudodavo dalis užsienio numeriais važinėjančių vairuotojų, tikėdamiesi, kad korespondencija į kitą šalį tiesiog nepasieks arba liks be pasekmių. Jei projektas bus priimtas, keliaujantiems ar dažnai per Lenkiją tranzitu važiuojantiems Lietuvos vairuotojams reikės rimčiau vertinti bet kokį fotoradaro ar OPP fiksuotą pažeidimą – ignoravimas gali baigtis ne tik didesne suma, bet ir realiais suvaržymais pačioje sienoje.
Kol kas tai – tik konsultacijoms pateiktas projektas, ne galiojantis įstatymas, tad tikslios įsigaliojimo datos dar nėra. Vis dėlto kryptis aiški, ir vertėtų ją stebėti visiems, kurie reguliariai kerta Lenkijos sieną automobiliu.
