Trečiadienis, pusė penkių, Vilniaus aplinkkelis. Pirmieji lašai ant priekinio stiklo – ir valytuvai dar nespėja. Stabdai. Automobilis slysta kiek ilgiau nei tikėjaisi. Tai ne gedimas ir ne senos padangos. Tai chemija ant asfalto, apie kurią dauguma vairuotojų nežino.
Meteorologai perspėja: jau šiandien (liepos 1 d.) popietę Lietuvą pasieks smarkios liūtys su perkūnija ir vėjo gūsiais iki 18 m/s. Ketvirtadienį (liepos 2 d.) krituliai apims dar didesnę šalies dalį – daugiausiai pietiniuose ir rytiniuose rajonuose. Sausas ir karštas laikotarpis, regis, baigiasi – tačiau vairuotojams tai ne palengvėjimas, o nauja rizika.
Kodėl pirmos minutės ant šlapio kelio pavojingiausios
Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo” žalų departamento direktorius, paaiškina tai konkrečiai: „Pirmosiomis liūties minutėmis ant kelio dangos susikaupusios dulkės, alyvos likučiai ir kiti nešvarumai susimaišo su vandeniu, todėl kelio danga tampa ypač slidi. Būtent tada dažniau fiksuojame eismo įvykius dėl prarasto sukibimo su kelio danga ir ilgesnio stabdymo kelio.”
Tai reiškia: ne kai lietus jau pliaupiantis ir kelias išplautas, o kai jis tik pradeda šlapti. Po ilgesnio sauso laikotarpio ši problema dar ryškesnė – kuo ilgiau kelyje kaupėsi teršalai, tuo slidesnis bus pirmasis šlapias asfaltas. O vasara Lietuvoje buvo ilga.
Akvaplanavimas: kada automobilis tampa nevaldomas
Vienas pavojingiausių reiškinių stipraus lietaus metu – akvaplanavimas. Tarp padangos ir kelio dangos susidaro vandens sluoksnis, automobilis trumpam praranda sukibimą su keliu ir tampa sunkiai arba visai nevaldomas. Dažniausiai tai nutinka dviem atvejais: važiuojant dideliu greičiu arba eksploatuojant nusidėvėjusias padangas.
Protektoriaus gylis čia lemia viską. Naujos padangos išstumdavo vandenį, senosios – kaupia jį po savimi. Ar kada tikrinote, kada paskutinį kartą matavote protektoriaus gylį? Jei nežinote atsakymo – šiandien geras metas.
Ekspertas primena ir apie matomumą: „Smarkus lietus taip pat riboja matomumą, o šlapia kelio danga ilgina stabdymo kelią, todėl itin svarbu laikytis kur kas didesnio atstumo nuo priekyje važiuojančių automobilių ir sumažinti greitį.”
Apsemtos gatvės: klaida, kuri kainuoja tūkstančius
„Lietuvos draudimo” duomenimis, vidutinė kasko draudimo išmoka už gamtos stichijų sukeltas žalas praėjusiais metais siekė 1 100 eurų. Nemažą dalį tokių žalų sudaro užlieti automobiliai – ir dažniausiai tai nutinka ne dėl stichijos, o dėl vairuotojo sprendimo važiuoti per apsemtą gatvę.
A. Juodeikis neslėpė: „Tikrai nerekomenduojame važiuoti po liūčių apsemtomis gatvėmis. Įvertinti vandens gylį vien iš akies praktiškai neįmanoma. Net iš pirmo žvilgsnio nedidelis vandens lygis gali slėpti duobes, kelio pažeidimus ar nuplautus šulinių dangčius.” Kai vanduo pasiekia oro įsiurbimo sistemą – variklyje įvyksta hidrosmūgis. Remontas tokiais atvejais gali kainuoti daugiau nei automobilio rinkos vertė.
Dar viena dažna ir brangi klaida: bandymas iš naujo užvesti jau užlietą automobilį. Kiekvienas toks bandymas gilina žalą varikliui.
Ką verta patikrinti prieš šiandieninę kelionę
Kelios minutės dabar gali sutaupyti tūkstančius vėliau. Prieš išvažiuodami šiandien patikrinkite:
- Padangų būklę – ypač protektoriaus gylį ir slėgį (slidu + nusidėvėjusios = akvaplanavimas)
- Valytuvus – jei palieka juostas ar kimba, šiandien – blogiausia diena tai atrasti
- Žibintus – lietuje privalomi, ne tik geresniam matomumui, bet ir dėl to, kad kiti matytų jus
Parkuodami šiandien ieškokite aukštesnių vietų – duburiai ir požeminiai garažai po liūčių neretai tampa baseinais. Ir jei langas buvo praviras, kol automobilis stovėjo kaitroje – uždarykite prieš paliesdami rankenėlę ir išeidami.
Trys minutės patikros prieš išvažiuojant – arba 1 100 eurų po liūties. Pasirinkimas paprastesnis, nei atrodo prie degalinės kolonėlės.
