Prieš metus Vilniuje startavęs pilotinis ramaus eismo gatvių projektas įgavo pagreitį. Per ateinančius metus pagal naująjį sostinės gatvių standartą iš pagrindų bus transformuota dalis Naujamiesčio ir toliau nuo miesto centro esančių gatvių. Prie ramaus judumo gatve virtusios ir patrauklesne gyventojams tapusios Naugarduko gatvės šiemet dar prisijungs T. Ševčenkos, Vytenio, A. Kojelavičiaus gatvės.
Šių gatvių transformacija remsis jau išbandytomis gerosiomis užsienio šalių praktikomis, kurių sprendimus galima pamatyti atnaujintose Naugarduko, I. Šimulionio (Karoliniškės), Šaltkalvių (Naujininkai), Didlaukio (Baltupiai), Jungiamosios (tarp Laisvės pr. ir J. Baltrušaičio g.) gatvėse. Apjungiant į visumą taikomas gatvių humanizavimo modelius, T. Ševčenkos, Vytenio bei A. Kojelavičiaus gatvėse numatyti šie pokyčiai:
- Automobilių statymo vietų sutvarkymas ir sužymėjimas (abiejose gatvėse), taip pat naujų parkavimo vietų įrengimas naujai formuojamose vidurio skiriamojoje juostoje (Vytenio g.);
- Važiuojamosios dalies perskyrimas nauja želdinių juosta;
- Gatvių sankryžų pertvarkymas į saugesnes;
- Gatvių važiuojamosios dalies siaurinimas;
- Žaliųjų erdvių įrengimas, papildomai apželdinant gatves, sodinant medžius ir krūmus;
- Pėsčiųjų perėjų pertvarkymas, jas padarant iškilias, geriau apšviestas ir pritaikytas žmonėms su specialiais poreikiais;
- Šaligatvių dangų atnaujinimas, jas pritaikant žmonių su specialiais poreikiais judėjimui;
- Naujų dviračių stovų įrengimas;
- Gatvės iškreivinimas (greitį mažinant kliūtimis) siekiant sumažinti automobilių greitį bei bendras greičio ribojimas visoje gatvės zonoje.
Visi išvardinti gatvių pertvarkymo elementai padės suformuoti ramesnę, saugesnę, gyvybingesnę bei ekonomiškai efektyvesnę aplinką, kurios prioritetas yra gyventojai, o ne varikliu varomos transporto priemonės. Be to, šalia intensyvių, taršių gatvių gyvenantys žmonės yra mažiau socialiai aktyvūs. Gatvių humanizavimas skatina bendruomenių kūrimąsi, yra patrauklus verslo projektams, motyvuojantiems žmones rinkti judėjimą pėsčiomis – užsukant į kavinę, galeriją ar kt.
K. Mačiūno nuotr.
Rugpjūčio pabaigoje parengiamieji darbai pradėti A. Kojelavičiaus gatvėje, kuri pertvarkyta turi būti iki žiemos. Darbai bus atliekami atkarpomis, stengiantis nesukelti gyventojams didelių nepatogumų. Šiuo metu pradėti darbai A. Kojelavičiaus g. atkarpoje nuo Arimų g. iki Gandrų g., atkarpos ilgis siekia 1,2 km. Darbų metu numatytas važiuojamosios gatvės dangos siaurinimas, iškiliųjų sankryžų bei platesnių šaligatvių įrengimas. Dalis dviračių tako numatyta bendrame automobilių sraute, išskiriant raudonu asfaltu po 1,5 m abiem kryptimis.
Naujai pertvarkomos T. Ševčenkos ir Vytenio gatvės savo kategorija yra pagalbinės D kategorijos gatvės, kurios skirtos paskirstyti srautus į teritorijas. Remiantis miesto strategija, būtent tokias gatves siekiama tvarkyti taip, kad jos taptų ramesnėmis ir saugesnėmis.
„Ramaus eismo zonose, kurios yra vienas humanizavimo sprendimų, automobiliai dažniausiai juda 20–30 km/val. greičiu, eismo juostos siaurinamos, vairuotojų pastabumą kitų eismo dalyvių atžvilgiu parkavimo tvarka. Dviratininkai ar paspirtukų mėgėjai įprastai juda bendrame sraute su automobiliais, o tai užtikrina platesnį tinklą darniam judumui, nes nereikalingi atskiri takai. Ilgainiui tokios erdvės sukuria ramesnę ir patrauklesnę aplinką, tampa saugesnės savarankiškoms vaikų kelionėms. Kai sumažėja poreikis stabdyti ir įsibėgėti, vairuotojai greičiau įvertina kelyje atsiradusią kliūtį, gali užmegzti akių kontaktą, sklandžiau rikiuojasi. Gerosios užsienio patirtys rodo, kad sumažinus greitį apie 10 proc. mažėja spūstys ir padidėja eismo pralaidumas“, – sako vyriausiasis miesto inžinierius Anton Nikitin.
Anksčiau ramaus eismo gatves įrenginėti pradėjusiuose kituose Europos didmiesčiuose pirmiausia galvota apie visų eismo dalyvių saugumo padidinimą. Esant mažesniam greičiui vairuotojai spėja apžvelgti platesnį lauką, geriau pastebi kitus eismo dalyvius, trumpėja stabdymo kelias. Atsitikus eismo įvykiui, kai automobilis važiuoja 30 km/val., tikimybė išgyventi yra apie 90 proc., o padidinus greitį iki 50 km/val. sustoti pavyks tik nuvažiavus triskart ilgesnį kelią – 42 metrus, ir tikimybė išgyventi lieka vos 10-15 proc.
Įvairūs tyrimai rodo, jog pėstiesiems patrauklesnės lėto eismo gatvės turi ir didesnį ekonominės naudos potencialą nei didelio greičio gatvės. Viena vertus, jose padidėja nekilnojamojo turto vertė, kita vertus – vaikštinėjantys, o ne automobiliais pralekiantys gyventojai yra tie, kurie atneša didesnes pajamas mažmeninei prekybai bei paslaugų teikėjams – skatina vietos ekonomiką.
