Artėjant rugsėjo 1-ajai, Transporto kompetencijų agentūros (TKA) tyrimas atskleidė ryškų skirtumą tarp to, ką Lietuvos vaikai žino apie saugų eismą, ir to, kaip jie iš tiesų elgiasi gatvėje. Nors didžioji dalis mokinių yra mokęsi Kelių eismo taisyklių, stebėjimai prie mokyklų parodė daugybę rizikingų įpročių.
Ypač išsiskiria dviračiais ir paspirtukais važiuojantys vaikai: TKA duomenimis, 85 proc. stebėtų vaikų nevedė dviračio ar paspirtuko per pėsčiųjų perėją. Tyrimo rezultatai primena, kad prieš naujus mokslo metus neužtenka vien pakartoti taisykles – vaiką reikia išmokyti atpažinti realų pavojų.
Taisyklių mokėsi beveik visi vaikai
2025 metais TKA atliktame saugaus eismo žinių patikrinime dalyvavo daugiau kaip 11,8 tūkst. 1–12 klasių mokinių iš daugiau nei 400 Lietuvos mokyklų. Skirtingo amžiaus vaikams buvo pateiktos jų gebėjimus ir eismo patirtį atitinkančios užduotys.
- 1–4 klasių mokinių buvo vertinamos žinios apie pėsčiųjų, dviratininkų ir paspirtukų vairuotojų elgesį.
- 5–8 klasių mokiniai turėjo įvertinti įvairių eismo situacijų pavojingumą.
- 9–12 klasių mokiniams buvo tikrinamos Kelių eismo taisyklių žinios.
Net 96 proc. apklaustų pradinių klasių mokinių ir 98 proc. 5–8 klasių mokinių nurodė, kad yra mokęsi Kelių eismo taisyklių. Tačiau vien teorinių žinių saugiam elgesiui gatvėje, kaip rodo kitas TKA tyrimo etapas, nepakanka.
2 200 vaikų stebėjimas parodė kitokią realybę
TKA specialistai prie 14 Vilniaus ir Kauno mokyklų stebėjo 2 200 vaikų. Buvo vertinama, kaip jie elgiasi prie pėsčiųjų perėjų ir dviračių pervažų, kaip važiuoja dviračiais bei paspirtukais, taip pat kaip tėvai atveža ir išleidžia vaikus prie mokyklų.
Rezultatai parodė keletą ypač svarbių problemų. Net 81 proc. stebėtų paspirtukų vairuotojų nedėvėjo šalmo. Be šalmo važiavo ir 49 proc. dviratininkų.
Dar vienas išsiskiriantis skaičius – 85 proc. vaikų nevedė dviračio ar paspirtuko per pėsčiųjų perėją. Tai rodo, kad teorinės žinios ne visada virsta saugaus elgesio įpročiais.
Problemų pastebėta ir tarp pėsčiųjų
Rizikingai elgėsi ne tik mikrojudumo priemones naudojantys vaikai. TKA duomenimis, 33 proc. stebėtų pėsčiųjų prieš žengdami į pėsčiųjų perėją neįsitikino, kad ją pereiti saugu.
Dar 8 proc. vaikų, eidami per pėsčiųjų perėją, naudojosi mobiliuoju telefonu. Tokiose situacijose dėmesys nukreipiamas nuo eismo, todėl gali būti sunkiau pastebėti artėjantį automobilį ar kitą pavojų.
Susisiekimo ministras: vien griežtesnių taisyklių neužteks
Susisiekimo ministras Juras Taminskas atkreipia dėmesį į didėjantį eismo įvykiuose sužeidžiamų nepilnamečių skaičių. Pasak ministro, daugiau nei pusė sužeistų elektrinių paspirtukų vairuotojų yra nepilnamečiai.
„Vien griežtindami taisykles situacijos nepakeisime. Labai svarbus ir švietimas. Jeigu tėvai vaikui nuperka paspirtuką ar kitą mikrojudumo priemonę, jie turi pasirūpinti, kad vaikas mokėtų ja saugiai naudotis ir suprastų, kaip elgtis kelyje“, – sako J. Taminskas.
Ministro teigimu, prie saugesnio vaikų elgesio turi prisidėti ne tik šeimos, bet ir mokyklos, policija bei kitos institucijos.
Prieš rugsėjo 1-ąją verta kartu nueiti kelią į mokyklą
TKA rekomenduoja prieš prasidedant mokslo metams kartu su vaiku nueiti arba nuvažiuoti jo įprastą maršrutą į mokyklą. Tai ypač svarbu, jeigu vaikas šiuo keliu savarankiškai keliaus pirmą kartą.
Vien pasakyti „prieš eidamas per gatvę apsidairyk“ gali nepakakti. Vaikas turi išmokti vertinti konkrečią situaciją ir suprasti, iš kur gali atsirasti pavojus.
Keliaujant maršrutu į mokyklą su vaiku verta aptarti kelis klausimus:
- ar artėjančio automobilio vairuotojas gali mane matyti;
- ar stovintis automobilis neužstoja kitos transporto priemonės;
- ar prie perėjos artėjantis automobilis iš tikrųjų lėtėja;
- kurioje vietoje gatvę pereiti saugiausia;
- ar važiuodamas dviračiu arba paspirtuku spėsiu sustoti, jei situacija netikėtai pasikeis.
Tokiu būdu vaikas mokomas ne mechaniškai kartoti KET, o savarankiškai stebėti aplinką ir numatyti galimą pavojų.
Pavojų prie mokyklų kelia ir suaugusiųjų elgesys
TKA duomenimis, 2022–2025 metais 100 metrų spinduliu aplink Lietuvos mokyklas ir darželius įvyko 201 eismo įvykis, kuriame buvo sužaloti 182 vaikai. Todėl saugumas prie ugdymo įstaigų priklauso ne tik nuo pačių mokinių.
Vertinant aplinką prie 14 Vilniaus ir Kauno mokyklų pastebėta, kad didelę reikšmę turi eismo organizavimas, greičio valdymo priemonės, saugios pėsčiųjų perėjos ir tinkamai įrengtos vaikų išlaipinimo bei paėmimo vietos.
Vaiką išleisti prie pat durų nebūtinai saugiausia
Viena iš TKA pastebėtų problemų – chaotiškas automobilių judėjimas rytais prie mokyklų. Kai automobiliai statomi dviem eilėmis, prie pėsčiųjų perėjų ar ant jų, matomumas gali smarkiai pablogėti.
Problema atsiranda ir tuomet, kai vaikai išleidžiami tam nepritaikytose vietose. Automobilis gali užstoti vaiką nuo kitų vairuotojų arba pačiam vaikui trukdyti pamatyti artėjančią transporto priemonę.
Todėl noras privažiuoti kuo arčiau mokyklos įėjimo nebūtinai reiškia saugiausią pasirinkimą. Kartais geriau sustoti kiek toliau, tačiau tam tinkamoje ir gerai matomoje vietoje.
Vaikai kopijuoja tai, ką mato kasdien
Dar vienas svarbus veiksnys – suaugusiųjų pavyzdys. Vaikui sunku paaiškinti, kad negalima naudotis telefonu pėsčiųjų perėjoje, jeigu jis nuolat mato taip darančius tėvus ar kitus suaugusiuosius.
TKA ragina suaugusiuosius patiems rodyti saugaus elgesio pavyzdį: segėti saugos diržus, gatvę kirsti leistinose vietose, nesinaudoti telefonu einant per perėją ir prie mokyklų automobilius statyti tik tinkamose vietose.
Artėjant rugsėjo 1-ajai papildomo dėmesio reikės ir vairuotojams. Po vasaros atostogų prie mokyklų, pėsčiųjų perėjų ir gyvenamuosiuose rajonuose vėl gerokai padaugės vaikų.
Vairuotojams svarbu pasirinkti tokį greitį, kad būtų galima laiku pastebėti vaiką ir sustoti net tuomet, jei jis pasielgtų netikėtai.
Saugumas prasideda dar prieš atsirandant pavojui
TKA tyrimas aiškiai parodo pagrindinę problemą: taisyklių žinojimas savaime negarantuoja saugaus elgesio. Vaikams dar trūksta patirties, todėl jiems sunkiau įvertinti automobilio greitį, matomumą ar numatyti kito eismo dalyvio veiksmus.
Prieš naujus mokslo metus tėvams verta ne tik paklausti, ar vaikas prisimena Kelių eismo taisykles. Kur kas naudingiau kartu pereiti realias situacijas ir leisti vaikui pačiam paaiškinti, kur jis mato galimą pavojų bei kaip tokioje situacijoje elgtųsi.
Saugumas prasideda dar iki pavojingos situacijos – nuo gebėjimo ją laiku pastebėti ir priimti tinkamą sprendimą.
Ar prieš naujus mokslo metus kartu su vaiku patikrinate jo kelią į mokyklą? Pasidalykite savo patirtimi komentaruose.
