Elektrinių paspirtukų sezonas Lietuvos miestuose vėl kelia daugiau įtampos keliuose. „Swedbank“ užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad 62 proc. automobilių vairuotojų šalia paspirtukininkų jaučiasi nesaugiai, o didžiausią riziką sieja su staigiais ir sunkiai prognozuojamais manevrais.
Daugiausia nerimo kelia netikėti manevrai
Vairuotojai dažniausiai mini situacijas, kai paspirtuko vairuotojas staiga įvažiuoja į pėsčiųjų perėją arba netikėtai išvažiuoja į važiuojamąją dalį. Tokiais atvejais automobilio vairuotojui lieka vos kelios sekundės įvertinti situaciją ir sureaguoti.
Pasak „Swedbank“ draudimo bendrovės Klientų aptarnavimo ir žalų administravimo departamento vadovo Laimono Garbenčiaus, būtent sunkiai prognozuojamas elgesys labiausiai mažina saugumo jausmą.
„Kai paspirtuko vairuotojas staiga įvažiuoja į perėją ar netikėtai išvažiuoja į važiuojamąją dalį, automobilio vairuotojui lieka labai mažai laiko sureaguoti. Tokiose situacijose itin svarbu, kad visi eismo dalyviai elgtųsi aiškiai, laikytųsi taisyklių ir įvertintų savo veiksmų pasekmes aplinkiniams“, – sako L. Garbenčius.
Staigiai stabdyti teko kas antram vairuotojui
Tyrimo duomenimis, daugiau nei pusei vairuotojų jau teko susidurti su pavojingomis situacijomis dėl paspirtukininkų veiksmų. Dažniausiai minimas atvejis – netikėtas paspirtuko įvažiavimas į perėją.
- 53 proc. vairuotojų teko staigiai stabdyti, kai paspirtukininkas netikėtai įvažiavo į perėją.
- 39 proc. susidūrė su situacija, kai paspirtukininkas netikėtai išvažiavo į važiuojamąją dalį.
- Beveik trečdalis matė paspirtukininkus važiuojant tarp automobilių.
- 27 proc. nurodė, kad paspirtukininkai buvo sunkiai matomi tamsoje.
- 18 proc. jautėsi nesaugiai, kai paspirtuko vairuotojas važiavo per arti automobilio.
- 13 proc. teigė vos išvengę susidūrimo.
- 2 proc. vairuotojų susidūrimą su paspirtuku jau yra patyrę.
Šie skaičiai rodo, kad problema nėra tik pavieniai nesusipratimai. Paspirtukų ir automobilių judėjimo trajektorijos mieste dažnai susikerta, todėl net nedidelė klaida gali greitai virsti incidentu.
Draudimo duomenys rodo realias pasekmes
Staigūs manevrai gali baigtis ne tik išgąsčiu, bet ir realia žala. „Swedbank“ draudimo bendrovės duomenimis, paspirtukai į žalų istorijas patenka labai skirtingomis aplinkybėmis.
Fiksuojami susidūrimai su automobiliais, apgadinti stovintys automobiliai, subraižyti kėbulai ir situacijos, kai vairuotojas prie savo transporto priemonės grįžta jau po įvykio. Vis dėlto skaudžiausios yra tos situacijos, kuriose nukenčia žmogus.
Pernai vienu atveju sankryžoje tarp namų susidūrė automobilis ir paspirtukas. Gydymo išlaidoms atlyginti buvo išmokėta beveik 1,3 tūkst. eurų.
Dalis vairuotojų jau turėjo konfliktų
Apklausa parodė, kad daliai vairuotojų teko patirti ne tik pavojingų situacijų, bet ir konfliktų su paspirtukų vairuotojais. 12 proc. respondentų nurodė turėję konfliktų, o dar 8 proc. teigė patekę į smulkų incidentą.
Paspirtukininkų elgesį vairuotojai vertina gana kritiškai. Neigiamai jį įvertino 66 proc. apklaustųjų: 23 proc. elgesį apibūdino kaip labai blogą, o 43 proc. – kaip greičiau blogą. Teigiamai paspirtukininkų elgesį vertina tik 7 proc. vairuotojų.
„Neigiamas vertinimas dažniausiai susijęs ne su pačia transporto priemone, o su vairuotojų patirtomis situacijomis kelyje. Kai automobilio vairuotojas yra priverstas staigiai stabdyti ar manevruoti dėl netikėto kito eismo dalyvio veiksmo, tai natūraliai mažina pasitikėjimą ir didina įtampą“, – teigia L. Garbenčius.
Kuriose vietose rizika didžiausia?
Miesto eisme paspirtukininkai dažniausiai netikėtai pasirodo ten, kur susikerta skirtingų eismo dalyvių judėjimo kryptys. Vairuotojams ypač svarbu būti atidesniems vietose, kuriose paspirtukas gali atsirasti staiga.
- Pėsčiųjų perėjose.
- Dviračių takų susikirtimuose su važiuojamąja dalimi.
- Sankryžose.
- Išvažiavimuose iš kiemų.
- Stovėjimo aikštelėse.
- Prie prekybos centrų ir mokyklų.
Artėjant prie tokių vietų verta sumažinti greitį, stebėti kelkraščius, dviračių takus ir perėjas bei pasilikti daugiau laiko reakcijai.
Ko vairuotojai pasigenda labiausiai?
Tyrimo duomenimis, vairuotojai mano, kad situaciją šiltuoju sezonu labiausiai pagerintų griežtesnė elektrinių paspirtukų kontrolė. Tačiau ne mažiau svarbūs ir kasdieniai įpročiai.
- 30 proc. respondentų pasisako už griežtesnę kontrolę.
- 27 proc. mano, kad reikėtų didesnės paspirtukininkų atsakomybės.
- 22 proc. akcentuoja geresnės infrastruktūros poreikį.
Geresni dviračių takai, aiškesnės pervažos ir saugesni susikirtimai su važiuojamąja dalimi gali sumažinti konfliktinių situacijų skaičių. Vis dėlto infrastruktūra neišspręs visų problemų, jei eismo dalyviai elgsis neprognozuojamai.
Ką turėtų prisiminti paspirtukų vairuotojai?
Elektrinis paspirtukas mieste gali būti patogi ir greita transporto priemonė, tačiau jo vairuotojas turi įvertinti, kad automobilio vairuotojas ne visada spės sureaguoti į staigų manevrą.
- Prieš keičiant kryptį būtina įsitikinti, kad kiti eismo dalyviai jus mato.
- Prieš įvažiuojant į važiuojamąją dalį reikia sumažinti greitį.
- Jei yra dviračių takas, reikėtų rinktis būtent jį.
- Tamsiuoju paros metu būtina pasirūpinti matomumu.
- Reikėtų vengti važiavimo per arti automobilių.
Įprastą pėsčiųjų perėją elektriniu paspirtuku reikia kirsti nulipus ir jį vežantis šalia. Važiuoti galima tik tam skirtose dviračių pervažose ar aiškiai pažymėtose vietose, įsitikinus, kad tai saugu.
Saugumas priklauso nuo abiejų pusių
Paspirtukų populiarumas Lietuvos miestuose kasmet didėja, todėl jų ir automobilių vairuotojų susidūrimų rizika išlieka aktuali. Svarbiausia taisyklė – elgtis taip, kad kiti eismo dalyviai galėtų iš anksto suprasti jūsų veiksmus.
Automobilių vairuotojams verta būti atidesniems prie perėjų, sankryžų ir dviračių takų, o paspirtukininkams – vengti staigių manevrų ir nepamiršti, kad kelyje jie yra tokie pat atsakingi eismo dalyviai.
Ar jums yra tekę staigiai stabdyti dėl paspirtukininko? Pasidalinkite savo patirtimi komentaruose.
