Vidutinio greičio matavimo atkarpa automagistralėje gali tęstis ilgiau nei pusė kelio iš Vilniaus į Kauną. Skamba kaip perdėjimas — bet Lenkijos A2 automagistralėje tarp Varšuvos ir Lodzės rengiama būtent tokia: apie 48 kilometrus po kameromis, o leistinas greitis joje bus 70 km/h. Iki šiol ilgiausia tos šalies matavimo atkarpa buvo kiek daugiau nei 19 kilometrų.
Priežastis proziška — kelias plečiamas, darbai tęsis iki 2029-ųjų, o ribojimas skirtas kelyje dirbantiems žmonėms. Lietuvos vairuotojui čia svarbi ne užsienio statybvietė, o pats principas: ilgų matavimo atkarpų ir laikinų ribojimų turime ir patys. Kiek ilgai jie galioja ir kiek kainuoja įprotis jų nepastebėti?
Kiek ilgai galioja vienas greičio ribojimo ženklas
Kelių eismo taisyklėse draudžiamasis kelio ženklas Nr. 329 „Ribotas greitis“ reiškia paprastą dalyką: važiuoti greičiau, negu nurodyta ženkle, draudžiama. Daug mažiau vairuotojų žino, kur tas draudimas baigiasi.
Pagal KET, šio ženklo galiojimo zona tęsiasi nuo ženklo iki artimiausios sankryžos, pažymėtos pirmumo kelio ženklais. Tik automagistralėje tokių sankryžų nėra — važiuojamosios dalys ten atskirtos skirtingais lygiais. Todėl ribojimas galioja tol, kol pamatote ženklą Nr. 330 „Greičio ribojimo pabaiga“. Dešimt kilometrų, dvidešimt ar keturiasdešimt aštuoni — ženklui tai nesvarbu.
Reidasofficial.lt redakcija peržiūrėjo „Via Lietuva“ skelbiamus duomenis: valstybinės reikšmės keliuose veikia 134 vidutinio greičio matavimo sistemos ir 78 momentiniai matuokliai. Vidutinio greičio sistemų — beveik dvigubai daugiau. Tendencija aiški.
Kelio darbų ruože galioja ne tas greitis, kurį įsiminėte
KET 131.1 punktas sako, kad automagistralėse balandžio–spalio mėnesiais lengvuoju automobiliu leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 130 km/h greičiu. Bet tai tik bendra riba. Pastatytas ženklas ją nuleidžia iki tiek, kiek reikia darbų zonai, ir jokių išimčių „nes čia automagistralė“ nėra.
Prisideda ir 127 punktas: vairuotojas privalo pasirinkti greitį pagal kelio būklę, matomumą ir eismo intensyvumą. Nufrezuota danga, susiaurintos juostos, betoninės atitvarų sekcijos per sprindį nuo veidrodėlio — čia tai tikrai ne formalumas. Kas bent kartą stovėjo uždarytos juostos eilėje liepos vidurdienį, supranta, kodėl tie ženklai ten atsiranda.
Pats ženklo nesilaikymas jau yra pažeidimas: pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį kelio ženklų nesilaikymas užtraukia baudą nuo 30 iki 90 eurų. Gal ir smulkmena. Kol neatkeliauja antras kvitas — už greitį.
Vidutinio greičio matavimo atkarpa ir ANK 416: nuo baudos iki teisių
Vidutinio greičio sistema baudžia ne už vieną sekundę spidometre, o už visos atkarpos vidurkį. Matematika čia paprasta ir nemaloni. Keturiasdešimt aštuonis kilometrus 70 km/h greičiu įveiksite maždaug per 41 minutę. Jei įveikiate per 36 — vidutinis greitis jau 80 km/h, ir tai nebe „penkios sutaupytos minutės“, o viršijimas.
Pagal ANK 416 straipsnį Lietuvoje galioja tokios ribos:
- iki 10 km/h — įspėjimas;
- daugiau kaip 10, bet ne daugiau kaip 20 km/h — nuo 12 iki 30 eurų;
- daugiau kaip 20, bet ne daugiau kaip 30 km/h — nuo 30 iki 90 eurų;
- daugiau kaip 30, bet ne daugiau kaip 40 km/h — nuo 120 iki 170 eurų;
- daugiau kaip 40, bet ne daugiau kaip 50 km/h — nuo 170 iki 230 eurų;
- daugiau kaip 50 km/h — nuo 450 iki 550 eurų ir privalomas teisės vairuoti atėmimas nuo vieno iki šešių mėnesių.
Štai čia darbų zona ir tampa tikrai pavojinga. Jei ribojimas — 70, o vidurkis susideda iš įprastų automagistralės 125–130, viršijimas peršoka 50 km/h. Tai jau ne kvitas, o paskutinė ANK 416 straipsnio dalis. Pradedantiesiems vairuotojams ir sunkesnių nei 3,5 t transporto priemonių vairuotojams teisės privalomai atimamos ir už mažiau — viršijus daugiau kaip 30 km/h.
Ar ilga atkarpa čia nepadeda? Vienas trumpas pagreitinimas 48 kilometruose tikrai prasiskiedžia vidurkyje. Bet jis nieko negelbsti, jei visą atkarpą važiuojate per greitai — sistema mato kelionę, ne epizodą.
Nuo lapkričio 1 d. atskaitos taškas keičiasi
Dar vienas dalykas, kurį spalį verta įsidėti į galvą: pagal KET 131.1 punktą nuo lapkričio 1 d. leistinas greitis automagistralėse krenta iki 110 km/h, greitkeliuose — taip pat iki 110. Vadinasi, žiemos sezonu bendra riba jau būna mažesnė, o ribojimo ženklas darbų ruože ją nuleidžia dar žemiau. Du skaičiai, kurie su įpročiu nesutampa.
Redakcijos vertinimu, ilgos matavimo atkarpos — sąžiningesnis įrankis nei vienas trikojis krūmuose: jos vertina visą kelionę, o ne atsitiktinę sekundę. Ir tai — dar ne viskas. Kai atkarpos ilgėja, keičiasi pats vairavimo principas: nebe „pralėkti pro kamerą“, o išlaikyti greitį nuo pirmo ženklo iki paskutinio.
