Apie jaunus vairuotojus dažniausiai galvojame vienaip – per didelis greitis, rizika, noras parodyti save. Apie vyresnius – visai kitaip: atsargūs, patyrę, be reikalo nesiskubina. Tačiau Nyderlandų kelių saugumo institutas SWOV atskleidžia, kad būtent vienas kasdienis manevras vyresniems vairuotojams tampa netikėtai sudėtingas – ir tai nėra nei greitkelis, nei sudėtingas lenkimas.
Manevras, kuriame klumpa vyresnio amžiaus vairuotojai
SWOV analizė rodo, kad vyresni vairuotojai, ypač 75 metų ir vyresni, santykinai dažniau patenka į eismo įvykius sukdami į kairę sankryžoje, kai iš priešingos pusės artėja transportas. Per kelias sekundes reikia įvertinti atvažiuojančio automobilio greitį, tinkamai parinkti tarpą, o kartu stebėti dviratininkus, pėsčiuosius ir šviesoforo signalus. Būtent toks vienalaikis kelių dalykų vertinimas su amžiumi tampa sunkesnis – silpnėja periferinis matymas, judesio suvokimas, lėtėja informacijos apdorojimo greitis.
Bet ar tai reiškia, kad vyresni vairuotojai apskritai dažniau kaltininkai? Ne – ir čia slypi svarbus niuansas, kurį SWOV pabrėžia atskirai: iš avarijų statistikos negalima teigti, kad vyresni žmonės sukelia daugiau eismo įvykių nei jaunesni vairuotojai.
Jaunų vairuotojų problema – visiškai kita
Nyderlanduose 18–24 metų vairuotojų žūties rizika, tenkanti nuvažiuotam kilometrui, yra apie 4,5 karto didesnė nei 30–65 metų vairuotojų. Čia lemia ne informacijos apdorojimo greitis, o patirties trūkumas ir polinkis rizikuoti – išsiblaškymas, nuovargis, per didelis greitis. Pavojaus atpažinimas iki tol, kol jis tampa realus, – įgūdis, kuris formuojasi būtent per patirtį.
Taigi rizikos profiliai skiriasi iš esmės: jaunam vairuotojui trūksta patirties atpažinti pavojų, vyresniam – laiko vienu metu apdoroti kelis informacijos srautus sudėtingoje situacijoje.
Kodėl vyresnio amžiaus mirtingumas eismo įvykiuose vis tiek aukštesnis
Nors vyresni žmonės nesukelia daugiau avarijų, jų žūties rizika, tenkanti nuvažiuotam kilometrui, 70 metų ir vyresniems vairuotojams yra apie 2,8 karto didesnė nei jaunesniems nei 60 metų. Priežastis – ne prastesnis vairavimas, o kūno pažeidžiamumas: tos pačios jėgos susidūrimas vyresniam žmogui sukelia sunkesnes ar mirtinas traumas dažniau. Vairuotojas ir auka – du skirtingi dalykai, kuriuos statistika kartais sumaišo.
Kaip tai sprendžia Lietuva – ir kuo skiriasi nuo Nyderlandų
Nyderlanduose sveikatos vertinimas tampa privalomas tik nuo 75 metų, atnaujinant pažymėjimą. Lietuvoje sistema griežtesnė ir laipsniškesnė: iki 65 metų sveikatą reikia tikrintis kas 10 metų, nuo 66 iki 79 metų – kas 5 metus, o nuo 80 metų – kas 2 metus. Nuo 2025 m. sausio 1 d. vairuotojo pažymėjimo galiojimas Lietuvoje tiesiogiai susietas su medicininės pažymos galiojimu – pasibaigus pažymai, pažymėjimas automatiškai sustabdomas „Regitros” sistemoje, net jei fizinė kortelė atrodo galiojanti.
Redakcijos vertinimu, skirtingas ES šalių požiūris – Nyderlandų viena amžiaus riba prieš Lietuvos laipsnišką sistemą – rodo, kad bendro europinio standardo šioje srityje tiesiog nėra, ir kiekviena valstybė sprendžia pati, remdamasi savo statistika, ne bendra taisykle.
Ką tai reiškia praktiškai
Transporto kompetencijų agentūros duomenimis, 2023 m. eismo įvykius sukėlusių dalyvių amžiaus vidurkis Lietuvoje siekė 42 metus, o 69 proc. jų buvo vyrai – tad paprasto „jaunas prieš seną” supriešinimo realybėje nėra. Vairuotojams, kurių artimieji – vyresnio amžiaus, verta atkreipti dėmesį ne į patį amžių, o į konkrečius požymius: ar žmogus nepastebi kelio ženklų pokyčių, ar sunkiai orientuojasi sudėtingose sankryžose, ar dvejoja sukdamas į kairę. Tai svarbiau nei bet koks skaičius pase.
