Dar prieš kelerius metus tokia žinia skambėtų kaip pramanas: pasaulyje vidutinė nauja elektromobilio kaina jau nukrito žemiau vidutinės hibrido kainos. Tarptautinės energetikos agentūros (IEA) duomenimis, lūžis įvyko jau 2025 metais, o apie tai rašo „Nikkei Asia”. Priežastis – ne rinkodara ar subsidijos, o du konkretūs veiksniai: pigstantys akumuliatoriai ir kinų gamintojų ekspansija, paremta milžiniška gamybos apimtimi.
Kiek iš tiesų atpigo
2025 m. vidutinė, pardavimais svertinė elektromobilio kaina Kinijoje sumažėjo daugiau nei 10 %. Vokietijoje kritimas siekė apie 6 %, JAV – beveik 2 %. Skirtumas tarp regionų nėra atsitiktinis: jis tiesiogiai atspindi, kiek arti kiekviena rinka yra kinų gamintojų tiekimo grandinės.
Akumuliatorių kainos 2025 m. krito dar 8 %. Kinijos gamintojų baterijų paketai buvo vidutiniškai apie 30 % pigesni nei Šiaurės Amerikoje ir net 35 % pigesni nei Europoje. Prie to prisideda ir LFP chemijos plitimas – ji jau sudaro daugiau nei pusę visos pasaulinės elektromobilių akumuliatorių rinkos, o LFP baterijos gaminamos pigiau nei senesnio tipo NMC elementai.
Kodėl būtent Kinija diktuoja kainą
Skaičiai iliustruoja, kodėl. 2025 m. Kinija pagamino beveik 75 % visų pasaulyje parduotų elektromobilių. Eksportas iš Kinijos per metus padvigubėjo ir viršijo 2,5 mln. automobilių. BYD, Geely, SAIC, Leapmotor ir kiti gamintojai vis agresyviau plečiasi besivystančiose rinkose – už Europos ir JAV ribų importuoti iš Kinijos elektromobiliai jau sudaro apie 55 % visų EV pardavimų.
Dar iškalbingesnis skaičius – pačioje Kinijoje. IEA duomenimis, 2025 m., dar prieš valstybės skatinimo priemones, beveik 70 % Kinijoje parduodamų elektromobilių buvo pigesni už panašius vidaus degimo variklio modelius. Ar tai reiškia, kad subsidijos elektromobiliams tampa nebereikalingos? Kinijoje – iš dalies taip. Kitur pasaulyje kelias iki to taško dar ilgas.
O kaip Europoje
Europoje atotrūkis dar neišnyko, tačiau pastebimai mažėja. Tokie modeliai kaip „Renault 5 E-Tech”, „Renault Twingo” ar „Citroën C3″ jau aiškiai artina elektromobilio kainą prie hibrido lygio – be didelių nuolaidų ar valstybės paramos, vien dėl gamybos kaštų.
Sunku nepastebėti, kad Europa čia atsiduria neįprastoje pozicijoje: technologija, kurią regionas ilgai laikė savo pramonės ateitimi, dabar atpinga labiausiai ten, kur Europos gamintojų įtaka mažiausia.
Ką tai reiškia Lietuvos pirkėjui
Lietuvoje kainų lygintis tiesiogiai su Kinijos rinka dar neverta – čia veikia importo, homologacijos ir prekybos tinklų sąnaudos, kurių Kinijos vidaus rinkoje tiesiog nėra. Tačiau kryptis ta pati: naujo elektromobilio ir hibrido kainų skirtumas mažėja, o kartu su APVA parama tas skirtumas pirkėjui dar labiau susitraukia. 2026 m. liepą paskelbtame kvietime fiziniai asmenys už naują gryną elektromobilį gali gauti iki 5 000 €, o už naudotą, ne senesnį kaip 5 metų – 2 500 €.
Kol pasaulinė kainų riba slenka žemyn, o vietinė subsidija dengia dalį atotrūkio, sprendimas rinktis elektromobilį vietoj hibrido kasmet vis mažiau priklauso nuo tikėjimo technologija – ir vis daugiau nuo paprasto skaičiavimo mašinėlėje.
