„Elektromobilis irgi teršia aplinką“ – vienas dažniausiai girdimų argumentų prieš elektromobilius. Ir tiesos jame yra: baterijos gamyba iš tikrųjų sukuria daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei įprasto benzininio automobilio gamyba. Klausimas tik toks – kiek kilometrų reikia nuvažiuoti, kad šis skirtumas dingtų?
Naujas Tarptautinės švaraus transporto tarybos (ICCT) tyrimas, apimantis visą automobilio gyvavimo ciklą – nuo gamybos iki utilizavimo – pateikia konkretų atsakymą, ir jis kur kas tikslesnis už anksčiau girdėtus skaičius.
Kur elektromobilis pradeda su deficitu
Pagal naujausius Europos skaičiavimus, elektromobilio gamyba sukelia apie 40 proc. daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei panašaus benzininio automobilio gamyba – didžiąją dalį šio skirtumo lemia baterijos gamyba. Tai reiškia, kad elektromobilio kritikai šiuo konkrečiu klausimu iš tiesų teisūs.
Bet gamybos etapas – tik viena gyvavimo ciklo dalis. Benzininis automobilis kiekvieną nuvažiuotą kilometrą degina kurą, o elektromobiliui reikia tik elektros energijos.
17 000 km riba – ir kodėl ji svarbi
ICCT skaičiavimais, gamybos metu susikaupęs emisijų deficitas panaikinamas jau po maždaug 17 000 nuvažiuotų kilometrų. Įprastam vairuotojui tai reiškia mažiau nei metus eksploatacijos. Per visą automobilio tarnavimo laiką vidutinis Europoje eksploatuojamas elektromobilis sukuria apie 73 proc. mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei palyginamas benzininis automobilis.
Ar tai reiškia, kad skaičius vienodas kiekvienam elektromobiliui? Nebūtinai.
Kodėl anksčiau skaičiai buvo kur kas didesni
Vokietijos automobilių klubas ADAC anksčiau, remdamasis Vokietijos elektros energijos mišiniu, skaičiavo, kad riba siekia 45 000–60 000 km. Kraunant elektromobilį atsinaujinančia energija, ta pati riba nukrisdavo iki 25 000–30 000 km. Skirtumą lemia ne pati technologija, o tai, iš ko pagaminta elektra, kuria automobilis kraunamas – ir kiek didelė baterija bei koks sunaudojimas.
Kodėl tai aktualu Lietuvoje
Būtent čia slypi geriausia žinia Lietuvos elektromobilių savininkams. 2025 m. duomenimis, atsinaujinančių šaltinių dalis Lietuvos elektros suvartojime jau viršijo Europos Sąjungos vidurkį – apie 49,9 proc., o pastaraisiais metais šis rodiklis augo sparčiau nei bet kurioje kitoje ES šalyje. Tai reiškia, kad Lietuvoje kraunamas elektromobilis realiai artėja prie ADAC skaičiuotos žalesnės ribos, o ne prie didesnio, „nešvaraus mišinio“ scenarijaus.
Praktiškai tai patvirtina paprastą taisyklę: kuo švaresnis elektros tinklas, tuo greičiau elektromobilis „atsiperka“ aplinkai. O Lietuvos tinklas šia kryptimi juda vienu sparčiausių tempų visoje ES.
Ką tyrime pamiršta paminėti
Vienas dažnai nutylimas privalumas – elektromobilio emisijos susidaro ne ten, kur jis važiuoja. Miesto centre tai reiškia realų oro kokybės pagerėjimą, nepriklausomai nuo to, kur pagaminta pati elektra.
Skeptikų argumentas apie gamybos taršą nėra klaidingas – jis tik nebe visas vaizdas. Praėjus pirmiesiems 17 000–60 000 km, priklausomai nuo elektros šaltinio, elektromobilis tampa aiškiai švaresnis pasirinkimas – ir kuo ilgiau juo važiuojama, tuo šis skirtumas didėja.
