Elektromobilio kaina ir degalinio automobilio kaina netrukus gali susilyginti – tiksliau, jau yra paskelbti metai, kada tai turėtų įvykti. Jei pastaruosius mėnesius pylėte degalus ir stebėjote, kaip skaitiklis kolonėlėje sukasi greičiau nei anksčiau, ši žinia jums tikrai aktuali.
Europos organizacija „Transport & Environment“ (T&E) paskelbė, kad elektromobiliai ir degaliniai automobiliai visuose pagrindiniuose segmentuose turėtų kainuoti vienodai iki 2030 metų. Tai nėra prognozė iš oro – baterijų kainos krenta kiekvienais metais, o degalų kainos pastaruoju metu darė lygiai priešingai.
Kodėl degalinis automobilis brangsta greičiau
Šių metų pavasarį kilusi Irano krizė uždarė dalį naftos transportavimo maršrutų, ir tai iškart pasijuto degalinėse. Pagal T&E skaičiavimus, nuo krizės pradžios dyzelino kaina Europoje pakilo apie 38 proc. – tai reiškia, kad užpildyti 50 litrų baką dabar kainuoja apie 30 eurų daugiau. Visai Europos Sąjungai krizė per kelis mėnesius kainavo papildomus 53 mlrd. eurų, iš kurių apie 40 mlrd. eurų – vien dyzelino sąskaitose.
Ar tai vienkartinis šuolis, kurį pamiršime po kelių mėnesių? Nebūtinai – panašūs svyravimai degalų rinkoje pasikartoja kas kelis metus, o elektromobilio savininkui jie tiesiog nerūpi. Vairuotojai, kurie šį pavasarį persėdo į elektromobilį, pagal T&E skaičiavimus iki rugsėjo vidurio sutaupė apie 350 eurų vien degalų sąskaitose, o visos eksploatacijos išlaidos jiems liko apie 50 proc. mažesnės nei degaliniam analogui.
Kas pastaruosius mėnesius pylė dyzeliną brangstančiomis kainomis – tas žino, kaip greitai pasikeičia skaičiavimai prie degalinės kasos.
Baterijos pinga – kaip tai keičia elektromobilio kainą
Kol degalų kainos šokinėja priklausomai nuo geopolitikos, baterijų kainos juda tik viena kryptimi – žemyn. Nuo 2022 m. jos sumažėjo maždaug trečdaliu, o T&E skaičiavimais, iki 2030 m. kris dar apie 30 proc. Kainos krenta ne vien dėl pigesnių žaliavų – gamintojai sparčiai didina gamybos apimtis, o konkurencija tarp baterijų tiekėjų stiprėja.
Jau šiandien Europoje parduodami 24 elektromobilių modeliai, kainuojantys mažiau nei 30 000 eurų. Iki 2026 m. pabaigos tokių modelių iki 25 000 eurų turėtų būti 16, o iki 2028 m. – apie dešimt modelių, kainuojančių apie 20 000 eurų. T&E pabrėžia vieną sąlygą: šis scenarijus pasitvirtins, jei Europos Sąjunga nesušvelnins 2030 m. CO2 tikslų automobilių gamintojams.
Kitas „BloombergNEF“ parengtas ir T&E užsakytas tyrimas rodo panašią kryptį – C ir D klasės elektromobiliai bei visureigiai gamybos kaina su degaliniais analogais turėtų susilyginti dar greičiau, o mažiausi B klasės modeliai pasivytų kelerius metus vėliau. Panašus modelis veikia ir kaimyninėse rinkose – Lenkijoje ir Vokietijoje baterijų kainų kritimas jau leidžia kai kuriems elektromobilių modeliams konkuruoti kaina su populiariais kompaktiniais degaliniais automobiliais, nors Lietuvoje tokių modelių pasiūla kol kas mažesnė.
Lietuvoje elektromobilių daugėja sparčiau nei vidutiniškai ES
„Regitros“ duomenimis, šių metų liepos 1 d. Lietuvoje buvo įregistruota 55 884 elektromobiliai ir prie elektros tinklo kraunami hibridai – 29 090 visiškai elektrinių ir 26 794 prie kištuko kraunamų hibridinių automobilių. Per metus šis skaičius išaugo 56 proc., tačiau elektromobiliai tebesudaro vos 3,15 proc. viso 1,9 mln. automobilių parko. Tai vis dar mažiau nei vidutiniškai Vakarų Europoje, tačiau augimo tempas – vienas spartiausių regione.
Briuselis skaičiuoja baterijų kainų kreives dešimtmečiui į priekį. Lietuvos vairuotojas tuo metu renkasi tarp dviejų realybių – vieno kuro, kuris jau pabrango, ir kito, kuris kol kas lieka retenybė kelyje.
Galima į tai žiūrėti kaip į tolimą 2030-ųjų reikalą. Bet automobilį dauguma keičia ne tada, kai patogu, o tada, kai senasis pats nusprendžia sugesti.
Ką tai reiškia pirkėjui
Jei planuojate keisti automobilį per ateinančius metus, verta atsižvelgti ne tik į pirkimo kainą, bet ir į tai, kiek per penkis metus sutaupysite ar prarasite degalų ir eksploatacijos sąskaitose – pagal T&E skaičiavimus, skirtumas tarp dviejų kuro rūšių kasmet tik didėja.
Kol vieni skaičiuoja litrus, kiti – kilovatvalandes, bendra kryptis nesikeičia: degalai geopolitiškai nestabilūs, baterijos – kasmet pigesnės. Tiek Briuselio prognozės, tiek „Regitros“ statistika rodo tą pačią tendenciją, ir 2030-ieji jos tikrai nesustabdys.
