Europos Sąjunga ruošiasi reikšmingam pokyčiui, kaip artimiausiu metu gali būti teikiamos elektromobilių (EP) subsidijos. Nors iš pradžių paramos schemos buvo sukurtos siekiant skatinti mažai taršių automobilių paklausą, dabar Europos Komisija nori susieti viešąjį finansavimą su tuo, kur ir kaip gaminamos transporto priemonės. Pasiūlymas pateikiamas tuo metu, kai Kinijos gamintojai sparčiai plečiasi visoje Europoje, o vietos gamyklos susiduria su didėjančiomis energijos ir reguliavimo išlaidomis.
EP subsidijos netrukus gali priklausyti nuo to, kur automobilis gaminamas
Europos Komisija rengia pasiūlymą, kuriuo būtų apribota finansinė parama elektrinėms ir hibridinėms transporto priemonėms, pagamintoms Europoje, daugiausia naudojant europietiškus komponentus. Pagal projekto idėją, transporto priemonės galėtų gauti subsidijas tik tuo atveju, jei bent 70 % jų dalių yra kilusios iš Europos Sąjungos, o galutinis surinkimas atliekamas ES teritorijoje.
Nauja sąlyga, keičianti paramos logiką
- Mažiausiai 70 % komponentų turi būti gauti iš ES tiekėjų
- Galutinis transporto priemonės surinkimas atliekamas ES teritorijoje
- Taisyklės taikomos tiek privatiems pirkėjams, tiek viešiesiems pirkimams
- Subsidijos tampa priklausomos nuo tiekimo grandinės „europojimo“
Tai žymi aiškų perėjimą nuo paklausa grindžiamos klimato politikos prie pramonės politikos. Užuot sutelkusi dėmesį vien į CO₂ emisijos mažinimą, ES, regis, yra pasirengusi naudoti subsidijas kaip strateginę priemonę savo gamybos bazei stiprinti.
Pasiūlymas reaguoja į didėjantį Kinijos spaudimą
Šio pasiūlymo pagrindas – sparti Kinijos automobilių prekių ženklų plėtra Europos rinkoje. Vien per pastaruosius metus Kinijos gamintojai Europoje pardavė 810 982 transporto priemones, tai yra 99 % daugiau nei pernai. Jų konkurencingos kainos, stipri akumuliatorių technologija ir vertikaliai integruotos tiekimo grandinės daro didelį spaudimą tradiciniams Europos gamintojams.
Tuo pačiu metu Europos automobilių gamintojai susiduria su daugybe iššūkių: didelėmis elektros energijos kainomis, griežtesniais klimato reglamentais ir brangiu perėjimu prie elektromobilumo. Kelios gamyklos visoje Europoje neseniai sumažino gamybą arba paskelbė apie restruktūrizavimo priemones.
Tikimasi, kad platesnis Komisijos teisės aktų paketas, preliminariai vadinamas Pramonės spartinimo aktu, spręs šiuos struktūrinius pažeidžiamumus. Tikslas – sumažinti Europos priklausomybę nuo importuojamų akumuliatorių, puslaidininkių ir svarbiausių žaliavų.
Pramonės reakcijos atskleidžia gilius susiskaldymus
Europos gamintojai šiuo klausimu nekalba vieningai. Kai kurie, pavyzdžiui, „Volkswagen“ ir „Stellantis“, anksčiau pasisakė už politiką, kuri skatintų vietinį tiekimą ir stiprintų Europos tiekimo grandines. Jiems subsidijų susiejimas su gamyba ES galėtų sukurti vienodesnes sąlygas.
Kiti yra atsargesni. BMW perspėjo, kad papildomi administraciniai reikalavimai gali padidinti biurokratiją ir gamybos sąnaudas. Taip pat nerimaujama dėl galimų atsakomųjų priemonių iš Kinijos, kuri išlieka svarbia eksporto rinka tokiems prekių ženklams kaip BMW ir „Mercedes-Benz“.
Ola Källenius, „Mercedes-Benz“ generalinis direktorius ir Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) prezidentas, teigė, kad nors sąžininga konkurencija yra būtina, reguliavimas turi būti kruopščiai subalansuotas. Pernelyg griežtos taisyklės gali netyčia pakenkti Europos pasauliniam konkurencingumui.
Ką tai galėtų reikšti Lietuvos pirkėjams
Vartotojams Lietuvoje ir kitose ES šalyse pasekmės gali būti apčiuopiamos. Jei pasiūlymas taps įstatymu, nacionalinėms elektromobilių skatinimo schemoms gali būti taikomos sąlygos, ar konkretus modelis atitinka ES gamybos ribas.
Praktiškai tai galėtų reikšti:
- Kai kurios pigesnės importuotos elektromobilės gali nebeatitikti subsidijų reikalavimų
- Europoje pagaminti modeliai gali tapti finansiškai patrauklesni
- Transporto priemonių kainos gali padidėti, jei gamintojai pertvarkys tiekimo grandines
- Modelių prieinamumas gali kisti priklausomai nuo tiekimo strategijų
Nors Lietuva negamina lengvųjų automobilių dideliu mastu, ji dalyvauja platesnėje Europos automobilių ekosistemoje per logistiką, komponentų gamybą ir energetikos infrastruktūrą. Todėl tiekimo grandinės pokyčiai visoje Europoje gali netiesiogiai paveikti vietos prekybos atstovybes ir kainodarą.
Svarbu tai, kad pasiūlymas dar nėra galutinis teisės aktas. Tikimasi, kad Komisija netrukus pristatys oficialų paketą, po kurio prasidės derybos su Europos Parlamentu ir valstybėmis narėmis.
Subsidijos kaip klimato politika ar pramonės skydas?
Diskusijos galiausiai sukasi apie strateginę dilemą: ar elektromobilių subsidijos turėtų būti skirtos vien aplinkosaugos tikslams, ar jos turėtų apsaugoti ir vidaus pramonę? Šalininkai teigia, kad Europa negali siekti žaliųjų ambicijų, leisdama savo gamybos bazei nykti. Kritikai perspėja, kad klimato ir pramonės tikslų derinimas gali iškreipti rinkas ir padidinti vartotojų išlaidas.
Kinijos gamintojams sparčiai didinant rinkos dalį ir Europos gamykloms patiriant spaudimą, ateinantys mėnesiai gali iš naujo apibrėžti, kaip ES subalansuoja atvirą prekybą, pramonės suverenitetą ir klimato įsipareigojimus. Ar manote, kad subsidijos turėtų teikti pirmenybę tik poveikiui aplinkai, ar taip pat turėtų apsaugoti Europos gamybos pajėgumus?
